Lie 7, 2010

Esate čia: Pradinis / 7 Lie 2010

Dietos koregavimo nauda

Categories: Tags:

Dietos koregavimas yra būtinas, nes:
• tinkamas dietinis gydymas padeda gydyti vėžį;
• nutrientų poreikį veikia liga, gydymas ir reabilitacija;
• liga ir gydymas keičia nutrientų vartojimą ir utilizaciją;
• maitinimasis priklauso nuo paciento kultūros, socialinės-ekonominės padėties;
• aprūpinant pacientą adekvačia dieta (kada ir ką valgyti) gerinama jo mitybos būklė. Pacientui ir jo artimiesiems paaiškinti:
• kokie faktoriai keičia maitinimąsi;
• kaip pasirinkti pagal ligos stadiją ir simptomus tinkamą maitinimosi būdą;
• kaip parinkti produktus, kuriuos toleruoja, ir eliminuoti tuos, kurie yra distreso priežastis;
• kaip pagerinti apetitą, apie kvapnias medžiagas;
• kokie >ra alternatyvūs maitinimo būdai, jei įprasto maisto netoleruoja;
• maisto konsistencijos modifikavimo būdus, kaip apskaičiuoti nutrientų kiekį pagal poreikius;
• kaip silpninti simptomus, kurie atsiranda pavalgius;
• kad aprašytų produktus ir gėrimus, kurie teigiamai veikia paciento sveikatą;
• kaip optimizuoti gyvenimo kokybę.
Dietos koregavimo tikslas – identifikuoti paciento rizikos faktorius; optimizuoti mitybos būklę ir liesą kūno masę; jeigu/ar liga progresuoja, mažinti liesos kūno masės nykimą; mažinti riziką nutukti; išlaikyti ar atstatyti baltymų kiekį, teigiama nitrogeno balansą; silpninti simptomus, kurie blogina mitybos būklę.
Ankstyvuoju ligos periodu dietinio gydymo tikslas yra individualiai apskaičiuoti reikiamų nutrientų kiekį, apsaugoti nuo liesos masės nykimo, virškinimo simptomų atsiradimo: skausmingos burnos, nemalonaus kvapo, burnos sausumo, anoreksijos, šleikštulio, vėmimo, disfagijos, mukozito, ezofagito, viduriavimo. Tai susiję su paciento mokymu apie subalansuotą maitinimąsi, maitinimosi būdus – įprastą, enterinį ir kitus, simptomų koregavimą, maisto produktus, vaistų poveikį, jų sąveiką su maistu. Dietos koregavimas būtinas tiems pacientams, kuriems būna maitinimosi pokyčių. Situacija gali keistis, kai pacientui yra padidėjęs apetitas dėl chemoterapijos (sergantiesiems krūties vėžiu) ar steroidų vartojimo. Vartojant dideles dozes multivitaminų gali būti problemų dėl jų toksiškumo, kurį reikėtų koreguoti.
Skysčių ir elektrolitų balanso sutrikimas yra rimta problema esant mitybos nepakankamumui. Dėl to gali atsirasti dehidracija, susijusi su sumažintu maisto vartojimu dėl metabolinių pakitimų ir atsirandant tumoro ližės sindromui. Būtina įvertinti sergančiųjų vėžiu maitinimąsi ir individualiai identifikuoti gydymo tikslą. Jei greitai liesėjama, turi būti apibrėžta aiški paciento dietinio gydymo strategija, kruopščiai parengtas dietinio gydymo priežiūros planas.
Malignizacija blogina nutrientų vartojimą, gydymo šalutinis poveikis (radiacinis enteritas ar dėl chemoterapijos atsiradęs šleikštulys ir vėmimas) gali būti grėsmingas.

Vėžio rizikos faktoriai, įspėjamieji požymiai ir apsauginiai veiksniai

Categories: Tags:

Vėžio atsiradimo rizikos faktoriai
Virškinamojo trakto:
• burnos – rūkymas, tabako uostymas, alkoholis, mažai valgant vaisių ir daržovių (beta karotino ir vitamino E), geriant mažai pieno;
• stemplės – rūkymas, tabako uostymas, alkoholis, mažai vartojant tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių ir citrusinių vaisių (vitamino C ir beta karotino), mažiau aišku – valgant kartų maistą ar geriant karštus gėrimus;
• ryklės – sūdyta mėsa ir žuvis, mažai vartojant tamsiai žalių ir oranžinių daržovių, beta karotino;
• skrandžio – rūkymas, mažai vartojant karotinoidų, vitaminų C ir E. Mažiau aišku – alkoholis, rūkyti ir sūdyti gaminiai;
• kepenų – alkoholis, mažai vartojant vaisių ir daržovių (vitamino C ir karotinoidų);
• biliarinės sistemos – mažai vartojant vaisių ir daržovių, daug – cukraus;
• kasos – rūkymas, mažas citrusinių vaisių, ankštinių ir skaidulinių medžiagų vartojimas;
• kolorektalinio – mažai vartojant vaisių ir daržovių (vitamino C, karotinoidų), didelis kalorijų ir riebalų kiekis dietoje, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas. Mažiau aišku – gausus raudonos mėsos ir gyvūninių baltymų vartojimas, alkoholis, vitaminas D ir kalcis, omega 3 riebalų rūgštis (žuvies taukai), kviečių sėlenos, česnakas.
Reprodukcinės sistemos:
• krūties – nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas, alkoholis. Mažiau aišku – didelis sočiųjų riebalų rūgščių kalorijų vartojimas, mažas omega 3 riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų, vitaminų C, A ir beta karotino vartojimas;
• gimdos kaklelio – mažai vartojant vaisių ir daržovių (vitaminų C, E, beta karotino ir folato). Mažiau aišku mažas liesų pieno produktų vartojimas;
• endometriumo – nutukimas, didelis riebalų kiekis dietoje. Mažiau aišku – gausus mėsos, kiaušinių ir šviežios žuvies vartojimas, menkas karotino, augalinių baltymų ir daržovių vartojimas;
• kiaušidžių – daug įvairių veiksnių – kontraceptinių priemonių vartojimas, ankstyvas nėštumas ir menopauzės. Mažiau aišku – gausus sočiųjų riebalų kiekio vartojimas, mažas – skaidulinių medžiagų;
• prostatos – nutukimas, gausus riebalų vartojimas. Mažiau aišku – gausus raudonos mėsos vartojimas
Kitų vėžių:
• plaučių – rūkymas, mažai vartojant vaisių ir daržovių (vitaminų E ir C, beta karotino). Mažiau aišku alkoholis ir sotieji riebalai;
• melanomos – galbūt dėl mažo vitamino B6, karotinoidų kiekio dietoje;
• odos – riebus maistas;
• inkstų – rūkymas, nutukimas;
• šlapimo takų – keptas maistas, mažai vartojant vaisių, vitamino C, retinolio ir multivitaminų
Vėžio rizikos įspėjamieji požymiai:
• valgymo sutrikimas;
• disfagija ar nevirškinimas;
• skausmas pilve;
• žarnų / tulžies pūslės sutrikimai;
• atsiradęs kraujavimas;
• įkyrus kosulys;
• sunkumas krūtinėje;
• matomi karpos ar apgamų pakitimai;
• funkciniai sutrikimai;
• raumenų nykimas;
• edema ar ascitas;
• vaistų šalutinis poveikis;
• liesėjimas;
• kūno masės pokyčiai;
• mitybos nepakankamumas;
• nerimas, kad negali išgyti:
• pakitę laboratoriniai tyrimai.

Apsauginiai veiksniai:
• antioksidantai;
• vaisiai ir daržovės (5 valgymai per dieną), skaidulinės medžiagos, liesas pienas, sojos produktai ir žuvis;
• vengti alkoholio;
• kontroliuoti kūno masę, nenutukti;
• dietoje iki 30 proc. mažinti riebalų kiekį (25 proc. riebalų ir 25 g skaidulinių medžiagų);
• vengti valgyti sūdytus, rūkytus, keptus gaminius;
• nerūkyti.