Lie 27, 2010

Esate čia: Pradinis / 27 Lie 2010

Mitybos svarba

Categories: Tags:

Valgai tam, kad gyventum, ar gyveni tam, kad valgytum?
„Tu esi toks, kokį maistą valgai“, – tai ne tik skambi frazė, tai absoliuti tiesa. Nuo Akmens iki Pramonės amžiaus žmonės puikiai suprato natūralių produktų teikiamas savybes. Dabar, informacijos technologijų amžiuje, mitybos svarba yra taip gerai žinoma ir moksliškai paremta, jog beveik kiekviena didesnė sveikatos organizacija siūlo savo mitybos rekomendacijas. Tinkama mityba ir gera sveikata yra ypač susijusios.
„Turime sumažinti mūsų dėmesį maisto trūkumui, ir suprasti, kokią organizmo apsaugą gali teikti tinkama mityba“, – rašo dr. Bernardine Healy, buvusi JAV Visuomenės sveikatos instituto direktorė, savo knygoje „A New Prescription for Womeris Health“ („Naujos rekomendacijos moterų sveikatai“). „Mitybos, kaip atskiros mokslo šakos, svarba nebeturi kelti abejonių“.

Produktai ir papildai, kuriuos vartojame, sudaro mūsų mitybą. Paskutiniu metu, supratimas, jog subalansuota mityba yra mūsų sveikatos pagrindas, pakeitė žmonių nuomonę apie maistą. XX-ajame amžiuje žmonės maitinosi mėsa, bulvėmis ir salotomis. XXI-ajame pereinama prie Viduržemio jūros, Azijos ir vegetariškų mitybos įpročių, šiame maiste mažiau riebalų, druskos, daugiau ląstelienos.

Turėdami daugiau žinių apie sveikatą ir mitybą, siekdami geros sveikatos, didelį dėmesį skiriame mitybai. Tačiau žmonės per šimtmečius intuityviai jautė, kurie produktai jiems labiausiai tinka. Dar prancūzų dramaturgas Moljeras XVII-ajame amžiuje rašė: „Reikia valgyti tam, kad gyventum, o ne gyventi tam, kad valgytum“.

Ląstelių mityba – sveikatos pagrindas
Jei statai savo svajonių namą, pirmiausia kloji tvirtą pamatą, o po to renkiesi pačias geriausias medžiagas projekto pabaigai. Stiprios sveikatos pamatas visam gyvenimui reikalauja tokio pat atsakingo medžiagų rinkimosi. Mūsų organizmą sudaro apie 73 milijardai ląstelių, kurioms reikia gryno oro, vandens ir svarbiausių maisto medžiagų – angliavandenių, lipidų ir sterolių, baltymų ir vitaminų bei kitų maisto medžiagų (tokių kaip, pvz., augalinės kilmės maisto medžiagos), mineralų ir fermentų. Kokybiškas maistas ir natūralūs maisto papildai aprūpina įvairiomis maisto medžiagomis, kurios reikalingos gerai sveikatai.

Mityba veikia sveikatą tiek dabar, tiek ateityje Maistas – ta žaliava, kurios reikia kasdienei organizmo veiklai. Ląstelių veikla sudėtinga ir niekad nesustojanti. Laimei, ląstelės pačios automatiškai atlieka savo darbą ir be mūsų pagalbos. Vienintelė mūsų užduotis – aprūpinti šią sudėtingą, dinamišką sistemą aukščiausios kokybės maisto medžiagomis, kurios reikalingos gerai organizmo veiklai.

Užduotis nepaprasta, juk kasdien sukuriami, naikinami ir atkuriami milijardai ląstelių. Per septynerius metus dauguma mūsų ląstelių, išskyrus smegenų ir kai kurias audinių ląsteles, visiškai atsinaujina. Pavyzdžiui, deguonį pernešantys eritrocitai, esantys kraujyje, gyvuoja keturis mėnesius. Po to jie pašalinami iš kraujo ir sunaikinami. Žmogaus organizme yra apie 25 milijardus tokių eritrocitų, tad maisto medžiagų būtinybė ląstelių atkūrimui be galo didžiulė! Kai kurios ląstelės, pavyzdžiui, esančios burnoje ir žarnyne, atsinaujina dar greičiau – kasdien!

Beje, skirtingos ląstelės ir audiniai reikalauja ypatingo maisto. Pavyzdžiui, plaučių ląstelėms reikia daugiau vitamino C, akies audiniams daugiau karotenoidų ir kitų augalinės kilmės maisto medžiagų. Maisto medžiagų, kurias teikia maistas ir maisto papildai, organizmas turi gauti daugiau nei reikia, taip galima išvengti jų trūkumo.
Dieta, kurioje trūksta maisto medžiagų, neigiamai veikia sveikatą. Karotenoidai – spalvoti augaliniai pigmentai, dėl kurių pomidorai raudoni, morkos oranžinės, o moliūgai geltoni, – labai svarbūs kraujo ląstelėms, kadangi apsaugo kraują nuo mikrobų. Tyrimai parodė, kad esant karotenoidų trūkumui maiste, žmonės nesijaučia taip gerai, kaip turėtų. Tai reiškia, kad mityba, turtinga karotenoidų, gali padėti žmonėms gerai jaustis. Tas pats sakytina ir apie vitaminą C ir cinką, kurie gali sutrumpinti peršalimo laiką. Netgi trumpalaikis trūkumas gali turėti didžiulę įtaką, pavyzdžiui, žmonėms, kurių maiste trūksta vitamino B ir geležies, sumažėja energija.

MITYBOS SVARBA

Liga nėra neišvengiamas senėjimo padarinys
Daugelis gerontologų (mokslininkų, kurie tyrinėja senėjimo priežastis ir reiškinius) nemano, jog liga ir silpnumas nėra neišvengiamas senėjimo padarinys. Jų įsitikinimu, ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą gali lemti subalansuota sveika mityba, sportas ir poilsis.
Blogos sveikatos pradžia dažniausiai būna dar vaikystėje, kai dauguma vaikų ir paauglių vartoja daug kartų apdorotus, riebius, sūrius ir saldžius produktus. Būdami dvidešimties, dauguma jaunuolių nėra tokie sveiki, kokie turėtų būti. Jie mažai juda ir vartoja mažai antioksidantų ar kitų maisto medžiagų. Būdami trisdešimties, pačiame aktyviame šeimos ir karjeros amžiuje, dauguma žmonių per daug užsiėmę ir neturi laiko užsiimti sportu ir ilgiau miegoti. Keturiasdešimtmečiai dėl pastovaus streso, netinkamos mitybos ir nepakankamo judėjimo, jaučia įtampą, išsekimą, ir juos kamuoja viršsvoris. Sulaukus penkias¬dešimties, pasireiškia ligos. Dauguma žmonių, nesvarbu, kokios lyties jie būrų, pradeda vartoti įvairius vaistus.
Sveikata blogėja, ir milijonai žmonių kasmet kenčia nuo chroniškų ligų, kurios trukdo jų aktyvumui. Daugelis dėl sunkios ligos miršta nesulaukę 70 metų. Netinkami mitybos įpročiai gali būti viena iš šio reiškinio priežasčių.

Globali mirtingumo apžvalga: netinkama mityba visur randa aukų
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis žmonių gyvenimo amžius mažai išsivysčiusiose šalyse yra 43 metai, o vienoje iš pažangiausių šalių – 78 metai. Vidutinis žmogaus gyvenimo amžius pasaulyje yra beveik 65 metai.
Nepaisant amžiaus, tinkamos mitybos, aktyvumo ir poilsio balansas yra pagrindinė sveikatos, gyvybingumo ir ilgaamžiškumo priežastis. Tačiau tinkama mityba nėra vien sveiko maisto vartojimas, suteikiančio reikalingų angliavandenių, lipidų, sterolių, baltymų, vitaminų bei kitų maisto medžiagų (pvz., augalinės kilmės), mineralų ir enzimų. Tinkama mityba turi teikti organizmui tų medžiagų, kurias jis gali suvartoti. Maistas yra tas, kurį mes valgome, o maisto medžiagos – tie elementai, kuriuos įsisavina mūsų ląstelės ir audiniai.

Geras maistas dar neužtikrina geros mitybos
Maistas turi pereiti šešis etapus: dieta (sveikas maistas), virškinimas (maisto susmulkinimas burnoje ir skrandyje), absorbavimas (maisto medžiagų patekimas iš žarnyno į kraują), apytaka (kraujyje esančių maisto medžiagų tiekimas ląstelėms), asimiliacija (maisto medžiagų pavertimas sudėtingesnėmis) ir pašalinimas (medžiagų apykaitos produktų pašalinimas iš ląstelių). Tik įvykdžius visas šias funkcijas, maistas suteikia organizmui reikalingiausių medžiagų.