rugpjūčio 2010

Esate čia: Pradinis / rugpjūčio 2010

Maisto papildų poreikis

Categories:

Esame girdėję posakį: „Tinkamas maistas – geriausi vaistai“. Tačiau gali būti išties nelengva rasti ir vartoti tokį maistą, kuris suteiktų tokį kiekį įvairių maisto medžiagų, koks reikalingas kasdien. Nepaisant to, kad renkamės sveiką ar mažiau sveiką maistą, derliaus rinkimo, apdorojimo, transportavimo ir gamybos metu prarandamos maisto medžiagos gali sužlugdyti visas mūsų pastangas. Atsiradęs maisto medžiagų trūkumas, gali paveikti mūsų sveikatą tiek dabar, tiek ateityje.
Nėra staigaus šuolio nuo sveikatos iki ligos. Neskaitant nelaimingų atsitikimų, paprastai žmogus negali vieną dieną būti sveikas, o kitą dieną mirti. Per keletą dešimtmečių mūsų organizmas gali pakisti: visiškai sveikas žmogus gali tapti pavargęs, jam gali trūkti maisto medžiagų, gali pablogėti sveikata.

Daugelis veiksnių lemia maisto medžiagų poreikį
Skirtingiems žmonėms reikia skirtingų maisto medžiagų. Tos pačios šeimos nariai, valgydami tą patį maistą, gaus skirtingą naudą. Mūsų skonis lemia vartojamų produktų pasirinkimą. Vienas žmogus gali nevalgyti daržovių, kitam gali patikti riebus, dar kitam – mažai proteinų turintis maistas. Nuo mūsų individualios maisto medžiagų apykaitos priklauso, kokią naudą gausime vartodami produktus. Maisto medžiagų poreikis ir jų įsisavinimas priklauso nuo mūsų amžiaus, lyties, fizinės būklės ir aktyvumo. Dauguma mokslininkų mano, jog būtent nuo šių veiksnių priklauso, kodėl vieni žmonės skundžiasi jaučiantys nuovargį ir silpnumą, o kiti išlieka gyvybingi ir aktyvūs.
Kai kurie gyvenimo būdo aspektai gali reikalauti didesnio maisto medžiagų kiekio. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms gali reikėti daugiau antioksidantų, nei tiems, kurie pasyvūs. To paties gali reikėti ir gyvenantiems užterštoje aplinkoje, vartojantiems daug riebalų ar cheminių priedų turinčio maisto, patiriantiems psichinį stresą. Tam tikrų maisto medžiagų poreikį gali lemti alkoholio, vaistų, maisto priedų ir užteršto vandens vartojimas. Rūkaliams reikia daugiau vitamino C, kavos mėgėjams – daugiau vitamino B. Kadangi dietos besilaikantys žmonės gauna mažai riebalų, jiems gali prireikti daugiau juose esančio vitamino E. Jei žmonės vartoja riebalų pakaitalų turinčių produktų (olestra – pagamintas riebalų pakaitalas), jiems reikalingi maisto papildai,
suteikiantys vitamino E, D, E, K ir karotenoidų, kadangi riebalų pakaitalai trukdo įsisavinti šias lipiduose tirpstančias maisto medžiagas.

Dvi maisto papildų funkcijos
Maisto papildai gali užpildyti netinkamos mitybos spragas ir paveikti gyvenimo kokybę. Maisto papildai atlieka dvi funkcijas:
• suteikia maisto medžiagų kiekį, reikalingą, siekiant išvengti ir apsaugoti organizmą nuo jų trūkumo;
• aprūpina organizmą optimaliai sveikatai reikalingu maisto medžiagų kiekiu.
Kitaip tariant, maisto papildai suteikia organizmui darbui ir gerai savijautai reikalingų jėgų!

RPN: siekiant išvengti maisto medžiagų trūkumo
Rekomenduojama paros norma (RPN) – nustatytas tam tikros maisto medžiagos kiekis (vitaminų, mineralų) vienai dienai, kuri žmogaus organizmui leidžia išvengti medžiagų trūkumo. Dėl maisto medžiagų trūkumo ląstelės negali reikiamai funkcionuoti tol, kol joms nesuteikiamas reikalingas šių medžiagų kiekis, arba tol, kol jos nemiršta.
Jei vartojame mažiau maisto medžiagų, nei reikalauja mūsų organizmas, šią spragą gali padėti užpildyti maisto papildai (pvz., esant dideliam fiziniam aktyvumui, organizmui reikia daugiau maisto medžiagų). Per tam tikrą laiką maisto papil¬dai gali panaikinti esantį maisto medžiagų trūkumą. Tačiau puikiai suprantame, jog šis trūkumas neatsiranda per vieną dieną, tad akimirksniu jo nepašalinsi. Kol papildas atkurs maisto medžiagų balansą, gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių.
Mitybos spragos turi poveikį sveikatai. Kai kurių pasekmių neįmanoma ištaisyti, pavyzdžiui, nuo gimimo atsiradusių problemų, kurios iškilo dėl folio rūgšties trūkumo. Kitas trūkumų sukeltas pasekmes kartais galima, o kartais neįmanoma ištaisyti, tačiau jos turi poveikį mūsų gyvenimui. Net tų elementų trūkumas, kurių RPN nėra nustatyta (pvz., omega-3 riebiosios rūgštys ir augalinės kilmės maisto medžiagos), gali turėti įtakos mūsų organizmo sveikatos balansui.
Dauguma žmonių negauna net RPN. Kaip jau pastebėjome, dažnai vartojimo norma per daug maža. Kai kuriems žmonės maisto medžiagų trūkumo rizika dar didesnė: moterims (ypač nėščioms ir maitinančioms kūdikį), senyvo amžiaus žmonėms, vaikams (ypatingai iš mažesnes pajamas turinčių šeimų), moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams, rūkantiems ir dietos besilaikantiems žmonėms.
Problema ta, jog RPN kai kuriems žmonėms yra per maža. Anksčiau mokslininkai manė, jog, siekiant išvengti trūkumo, žmogui pakanka 60 mg vitamino C, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši dozė turėtų būti žymiai didesnė nei RPN.

OPD gerai savijautai: nuo trūkumo iki optimalios sveikatos
Nors deficito simptomus galima panaikinti vartojant tam tikrų maisto medžiagų papildus, tačiau optimaliai sveikatai, daugelio mokslininkų manymu, reikalingas didesnis nei RPN kai kurių medžiagų kiekis. Nobelio premijos lauretas Linus Pauling teigia: „ Vitaminų RPN nėra tas kiekis, kuris užtikrintų gerą sveikatą daugumai žmonių. Tai tik kiekis, leidžiantis išvengti mirties ar ligų, sukeltų vitaminų trūkumo. Daugumai žmonių reikia daug didesnio įvairių vitaminų kiekio, kuris užtikrintų gerą sveikatą, ir tas kiekis gali būti kelis kartus didesnis, negu RPN“.
Galbūt RPN koncepcija tapo neaktuali. Vis didesnio mokslininkų pritarimo sulaukia koncepcija, kurią išplėtojo GNLD mokslininkai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Ji teigia, jog reikia vartoti tokį maisto medžiagų kiekį, kuris, kaip pritaria daugelis mokslininkų, užtikrina gerą sveikatą ir gyvybingumą. Ši norma vadinama optimalia paros doze (OPD, ang. Optimal daily intake). Lyginant daugelį maisto medžiagų, OPD viršija RPN.
Milijonai žmonių, vartojantys didesnį nei RPN maisto medžiagų kiekį, gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Nemažai studijų parodė, jog didesnis nei RPN kalcio kiekis ne tik apsaugo nuo osteoporozės (kaulų retėjimo), jis atkuria kaulų struktūrą, ypač, jei gydomasi estrogeno pakaitalu ar užsiimama sunkiąja atletika. Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnė nei RPN vitamino E, stipriausio lipiduose tirpstančio antioksidanto, ir karotenoidų,
sveikatai svarbių augalinės kilmės maisto medžiagų (kuriems RPN nėra nustatyta) dozė yra naudinga. Tyrimai taip pat parodė, jog vitaminų C, E ir seleno antioksidantinės savybės gali dar geriau veikti sveikatą, jei šių medžiagų vartojama dozė viršija RPN. Išimtis taikoma vitaminams A ir D, kurių RPN negalima viršyti (per didelis jų kiekis gali būti nuodingas).

Didesnis nei RPN kiekis padeda išlaikyti optimalią sveikatą
Tuo metu, kai mokslininkai rekomenduoja vartoti didesnius maisto medžiagų kiekius, spraga tarp idealaus ir realaus vartojamų porcijų kiekių vis auga. Daugeliu atvejų OPD gali būti keletą kartų didesnė už RPN.
Klasikinis vitamino E pavyzdys: daugelis tyrinėtojų nustatė, jog 10 mg, kurią nurodo RPN, yra per maža, jog apsaugotų sveikatą nuo oksidantų ir laisvųjų radikalų. Nemažai mokslininkų mano, jog optimali paros dozė turėtų būti žymiai didesnė nei nurodytas RPN kiekis. Tačiau iš maisto, kurį varto¬jate, praktiškai neįmanoma gauti viso reikalingo šio vitamino kiekio! Net norėdami gauti visą RPN, turėtume suvartoti štai tokį kiekį produktų, turtingų vitamino E (žr. lentelę 26 p.).
Sveika mityba turi būti ne tik maistinga, bet ir įvairi. Vitamine E turi būti ne tik alfa-tokoferolio, bet ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų – tokoferolio ir tokotrienolio, kurių yra turtinguose vitamino E šaltiniuose. Be beta karoteno, maiste turėtų būti ir kitų 50-60 karotenoidų. Tą patį galima pasakyti ir apie flavonoidus, kryžmažiedžių augalų ir kitas sveikatai naudingas medžiagas. Mitybai naudingesnė įvairovė, nei kasdien vartojami tie patys produktai.
Praktiškai visiems gali būti naudingi maisto papildai, kurie aprūpina reikalingu įvairių medžiagų kiekiu. Jei jūs, siekdami pagerinti sveikatą, ruošiatės vartoti maisto papildus – GNLD papildai bus patys geriausi. Sukurti gamtos, pagrįsti mokslo nuo 1958 metų – GNLD maisto papildų kokybė pripažįstama visame pasaulyje.

Sojų istorija

Categories:

Pupelė, užkariavusi pasaulį
Sojos pupelės yra pupinių šeimos augalas (Legum-inosae) ir yra vienas iš pirmųjų augalų, kuriuos pradėjo auginti žmogus. Kinijoje jos pradėtos auginti dar 11 a. pr. Kr. ir yra viena svarbiausių sėjamų kultūrų. 7 a. jos pasiekė Japoniją, 17 a. pradėtos auginti Europoje, o 1804 m. atvežtos į Jungtines Valstijas. Šiandien sojos pupelių yra visur. Tai labiausiai vartojamas pupinių šeimos augalas, kasmet jo pateikiama daugiau kaip 100 milijonų tonų.

Sojos produktai tampa vis populiaresni
Pasaulio virtuvė žada stulbinančią sojos pupelių ateitį. Šiuo metu sojos aliejus vartojamas margarino, salotų ruošime, sojos proteinas – tofu, miso sriuboje, tempeh, sojos piene, mėsos prieduose ir pakaitaluose
(pavyzdžiui, į kumpį panašiuose gabaliukuose, sojos dešroje ir kt). Turint galvoje, jog sojos naudingosios maistingos savybės taps vis labiau žinomos, soja bus dar plačiau vartojama. Šiuo metu sojos pupeles galima vadinti dar neatrasta žeme, kuri labai greitai atsidurs pasaulio virtuvės centre.

Sojos pupelių maistinė vertė – didžiulė
Sojos pupelėse yra 13-25% aliejaus, 30-50% proteino ir 14-24% angliavandenių. Tai puikus organizmui reikalingų riebiųjų rūgščių šaltinis (tų, kurių organizmas nesintetina, bet turi gauti su maistu). Vartojami kartu su grūdiniais augalais, sojos produktai turi daug proteino ir dėl juose esančių aminorūgščių prilygsta pienui – aukščiausios rūšies proteino šaltiniui. „Gerai paruošti sojos produktai vartojami kaip pagrindinis proteinų šaltinis, juose esantis proteinų kiekis prilygsta gyvuliniam proteinui. Tokie produktai vaikus ir suaugusiuosius aprūpina ypač reikalingomis aminorūgštimis“, – teigia VR. Young ir N.S. Scrimshaw iš Masačiusetso technologijos instituto klinikinių tyrimų ir mitybos centro.

Naujiena GNLD šeimoje – Tre

Categories:

„Tre“ – stiprus unikalus gėrimas, gryniausių ekstraktų mišinys iš granatų, kopūstpalmės vaisių ir žaliosios arbatos su originaliu „Inflox“ uogų mišiniu, papildytu resveratroliu ir alfa lipo rūgštimi. „Tre“ pasaldintas natūraliu agavų nektaru.

Veiksmingas. Gerdami gėrimą, turintį standartizuotą kiekį tokių maistinių medžiagų, kaip granatų vaisių punikalagenai ir žaliosios arbatos polifenoliai, esate tikras, jog iš kiekvienos dienos normos gausite reikiamą kiekį pačios veiksmingiausios bioaktyvios esencijos.

Skanus ir koncentruotas. „Tre“ – tai unikalus stipriausių sveikatą gerinančių maisto medžiagų derinys, sumaišytas su veiksmingais antioksidantais. Nuo pat pirmojo gurkšnio pajausite gaivinantį skonį ir energijos teikiančią sudedamųjų komponentų galią.

Sveika, naudinga, gaivinanti esencija, suteikianti žemą glikemijos reakcijos lygį.

„Tre“ – tai bioaktyvus maistinis ekstraktas, aprūpinantis turtingomis, atjauninančiomis gamtos dovanomis. Tai skystis, gaminamas iš stipriausių ir unikaliausių ypatingos natūralių vaisių grupės. Vaisiai turtingi bioaktyvių medžiagų, vadinamų polifenoliais, kurie turi nepaprastą savybę gerinti sveikatą. Mokslas įrodė, kad tam tikra maistinių medžiagų grupė, vadinama polifenoliais, kurių yra ypatinguose vaisiuose, gali padėti išlaikyti gerą sveikatą. Tyrimai rodo, jog nesant arba trūkstant šių polifenolių maiste, padidėja lėtinių ligų rizika. Ir atvirkščiai – kai jų maiste yra pakankamai, rizika sumažėja.

Maistinė „Tre“ vertė:

5-10 KARTŲ daugiau resveratrolio nei GERIAUSIAME RAUDONAJAME VYNE!

7 KARTUS daugiau antioksidantų nei PRISIRPUSIUOSE RAUDONUOSE POMIDORUOSE!

6 KARTUS daugiau alfa lipo rūgšties nei ŠVIEŽIUOSE ŠPINATUOSE!

Ryžių istorija

Categories:

Gyvenimo ir vaisingumo simbolis
Ryžiai yra pagrindinis daugiau nei pusės pasaulio gyventojų maistas. Apie 94% ryžių išauginama ir suvartojama Azijoje, kur ryžiai yra gyvenimo ir vaisingumo simbolis. Būtent iš Azijos yra kilusi tradicija jaunavedžių porą apiberti ryžiais. Tai varpinių šeimos augalas, pradėtas auginti Kinijoje 27 a. pr. Kr.. Japonijoje šis augalas toks svarbus, kad net imperatoriai dalyvauja ritualiniame derliaus rinkime. Žinomos daugiau kaip 25 ryžių rūšys, tačiau labiausiai vartojama tik viena – Oryza sativa.

Ryžių apdorojimo proceso metu sunaikinama daug maistingųjų medžiagų
Daugelis žmonių labiau mėgsta baltuosius nei ruduosius ryžius. Iš tiesių skiriasi tik jų apdorojimo procesas: jei pašalinamas lukštas, bet paliekamos sėlenos, gaunami rudi ryžiai, jei apdorojimo procesas tęsiamas toliau (ryžiai poliruojami, „praturtinami“), ryžiai yra balti. Dauguma maisto medžiagų susikaupę ryžių išoriniame sluoksnyje, juose gausu vitamino B, vitamino E, mineralų, ląstelienos, lipidų ir sterolių (gama orizanolis). Apdorojimo proceso metu pašalinamos tos grūdų dalys, kuriomis vėliau šeriami gyvuliai. Taigi nors šis procesas sumažina žmogaus maistui skirtų produktų maistinę vertę, tuo pat metu jis praturtina gyvulių mitybą.
Šalyse, kuriose suvalgoma daug ryžių, ryžiai suteikia 60-80% visų kalorijų. Todėl kitas maistas aprūpina 20-40% kalorijų, kuriame turėtų būti visų trūkstamų vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maisto medžiagų. Daugelio šalių žmonių sveikata priklauso nuo ryžiuose esančių maisto medžiagų kiekio. Balti ryžiai nėra maistingas produktas: poliruoto ryžio grūde yra 92% angliavandenių ir tik 2% maistingų medžiagų.
Malti ryžiai ypač veikia sveikatą. Malant, ryžiai netenka tiamino (vitamino Bl), tad žmonės, kurių didžiausią mitybos dalį sudaro baltieji ryžiai, dažniau serga polineuritu. Malimas mažina riboflavino, nia-
cino, proteino, geležies ir kalcio kiekį, esantį baltuose ryžiuose. Tačiau rudieji ryžiai išlaiko maistinę vertę.
Dėl Tolimuosiuose Rytuose vykusio industrializacijos proceso, Azijoje auginami ryžiai dabar dar daugiau apdorojami, nei kada nors anksčiau. Norint grąžinti apdorojimo metu prarastas maisto medžiagas, balti ryžiai apipurškiami vitaminais ir mineralais, šis procesas vadinamas „praturtinimu“. Apdorojami ryžiai netenka ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir kitų medžiagų, tačiau tik minėtų elementų suteikiama „praturtinimo“ metu. Apdorojimo metu rudi ryžiai paverčiami baltais ir dėl to netenka daug proteinų, ląstelienos, lipidų ir sterolių.

Kviečių istorija

Categories:

Pats gyvenimas nebuvo gyvenimo šaltinis
Laidojant Egipto faraonus, į kapą dėdavo viską, ko jiems galėtų prireikti būsimame gyvenime. Tyrinėdami kai kuriuos kapus, mokslininkai rado didžiulius molinius indus, pilnus grūdų, kurie praėjus net 4000 metų, vis dar galėtų išleisti daigus.
Kiekvienam grūdui gamta suteikė visas gyvenimui reikalingas medžiagas. Jei jų pavidalas išliks nepaliestas, toks, koks yra, jie gali būti laikomi labai ilgai. Tūkstančius metus žmonės malė kviečių grūdus ir kepė duoną, ruošė makaronus, pyragus, dribsnius, paplotėlius ir kitą visiems žinomą maistą. Dėl to kviečiai vadinami „gyvenimo šaltiniu“.
Kviečiai, kurie yra varpinių šeimos augalas, maistui vartojami daug dažniau, negu kiti maisto produktai. Azijoje, suprantama, daugiausiai vartojama ryžių, kviečiai yra Afrikos, Europos, Siaurės ir Pietų Amerikos, Australijos ir didžiosios Azijos dalies gyventojų pagrindinis maistas. Daugelyje išsivysčiusių šalių kviečiai suteikia 40-60% visų suvartojamų kalorijų.
Pramonės revoliucija visam laikui pakeitė mūsų mitybą. Žmonėms paliekant žemės ūkį ir persikeliant gyventi į miestus, iškilo klausimas: kaip paruošti miltus, kad juos būtų galima ilgiau laikyti, ir jų užtektų žmonėms? Problema buvo išspręsta, pradėjus valyti grūdus ir pašalinant tas jų dalis, dėl kurių ilgai laikomi grūdai genda. Šios dalys – tai išoriniai ir labai maistingi sėlenų ir gemalų sluoksniai, kuriuose gausu lipidų, sterolių, vitaminų ir mineralų. Šiuolaikiniai malimo cechai, prieš patiekdami produktą vartotojui, apdoroja jį apie 20 kartų. Visgi šis šiuolaikinis problemos sprendimo būdas iškėlė naujų problemų.

Pašalinamos medžiagos: vitaminai, mineralai, lipidai ir steroliai
Apdorojimo metu kviečiai netenka sėlenų, gemalų ir aliejaus. Tokie išoriniai kviečių sluoksniai, kaip sėlenos, kuriuose susikaupę daug vitaminų ir mineralų, parduodami ūkininkams kaip pašaras (šiuo atžvilgiu, gyvuliai maitinami geriau nei mes). Kviečių gemalai ir kviečių gemalų aliejus, turtingas, natūralus

vitamino E šaltinis, parduodami kaip atskiri produktai ir maisto papildai.

Ko pridedama? Balinamųjų medžiagų ir nedidelis kiekis anksčiau pašalintų vitaminų
Iš kviečių gemalų pašalinus pačias maištingiausias jų dalis, šio valymo proceso rezultatas – nebalinti miltai, kuriuose vis dar yra vabzdžius viliojančių medžiagų. Tada miltai apdorojami balinimo medžiaga, kuri oksiduoja baltymus bei kitas maisto medžiagas ir pratęsia miltų galiojimo laiką. Tada miltai dirbtiniu būdu papildomi nedideliu kiekiu malimo metu pašalintų maistinių medžiagų. Paprastai šis kiekis yra mažesnis, nei tas, kuris buvo nemaltuose grūduose. Deja, šis „praturtinimo“ procesas suteikia tik nuo trijų iki šešių (iš daugiau kaip 20) medžiagų, kurios buvo pašalintos!

Kokia maistinė vertė prarandama rafinuojant kviečius?
Rafinuojant kviečius (kad miltai būti balti), pašalinama daug kviečiuose esančių maisto medžiagų. Aliejai (lipidai ir steroliai) pašalinami tam, jog miltai neturėtų kartaus skonio. Duomenys, pateikti American Journal ofClinical Nutrition žurnale rodo, jog apdorojimo proceso metu pašalinami ir kitos maisto medžiagos.

Lojaliems pirkėjams rugsėjo prekė

Categories:

Visą rugsėjo mėnesį sveikasesu.lt lojalūs pirkėjai galės įsigyti skalbinių minkštiklio su 15% nuolaida.

Lojalumo programa

Categories:

Labai malonu mums pristatyti naują akciją GNLD produkcijos pirkėjams.

Kiekvieną mėnesį sveikasesu.lt puslapis organizuos akcijas nuolatiniams mūsų pirkėjams.

Jeigu Jūs esate bent kartą užsisakę prekių mūsų elektroninėje parduotuvėje – Jūs automatiškai tampate lojaliu pirkėju.

Jums bus suteiktas kodas, kurį įvedę galėsite įsigyti GNLD produkcijos net su 15% nuolaida.

Kiekvieną mėnesį 15% nuolaidas taikysime skirtingoms GNLD prekėms. Apie tai Jus informuosime elektroniniu paštu.

Švenčių proga lojaliems pirkėjams pritaikysime dar daugiau akcijų.

SveikasEsu.lt administracija

ERKĖS IR JŲ SUKELIAMOS LIGOS

Categories:

Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, kurių vystymasis gana sudėtingas (kiaušinis, lerva, nimfa, imago). Joms būdinga vienkartinė mityba kiekvienoje vystymosi stadijoje. Kraujo siurbimas trunka nuo poros dienų iki savaitės. Erkė maitinasi tik šiltuoju metų sezonu, po to žiemoja. Erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai. Lietuvoje dažniausiai registruojami Laimo ligos (LL) ir erkinio encefalito (EE) atvejai. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje užregistruoti 69 erkinio encefalito ir 508 Laimo ligos atvejai, t.y. atitinkamai 57 proc. ir 37 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet EE susirgo 44 asmenys, o LL užsikrėtė 370 žmonių. Šilalės rajone per pirmąjį šių metų pusmetį sirgusių Laimo liga buvo 6 asmenys, o erkinio encefalito nebuvo užregistruota nei vieno ligos atvejo. Palyginus 2007 – 2009 metus Šilalės rajone pastebimas labai išaugęs Laimo ligomis sergančiųjų skaičius (1 pav.). Sergamumas EE mūsų rajone per tą patį laikotarpį išlieka žemas. 2008 ir 2009 metais sirgusių šia liga nebuvo užregistruota nei vieno žmogaus.

ULAC duomenimis, kaip ir praėjusiais metais, didžiausi sergamumo rodikliai šiemet užfiksuoti Kauno, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Daugiausia – net 25 – erkinio encefalito atvejai šiais metais registruoti Kauno apskrityje, 9 susirgimai erkiniu encefalitu užfiksuoti Panevėžio, o 8 – Vilniaus apskrityje.

Kas yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Kaip užsikrečiama?
1. Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose.
Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.
2. Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 º C temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinio encefalito simptomai
Asmuo, užsikrėtęs EE virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstajam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Tokiu atveju po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kas yra laimo liga?
Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas.
Kaip užsikrečiama?
Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų.
Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai.
Laimo ligos simptomai
Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1 – 4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritrema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Antroje ligos stadijoje atsiranda neurologiniai ir kardiologiniai sutrikimai.
Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija.

Gydymas
1. Žmogus, užsikrėtęs erkiniu encefalitu gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai. Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai.
2. Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Vakcinos nuo šios ligos nėra.
Ką daryti įkandus erkei ?
Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę.
Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai, jeigu jūs esate nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.

Profilaktika
1. Vakcinacija (erkinio encefalito profilaktikai).
2. Erkių gausą mažinančios priemonės. Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama.
3. Individualios apsaugos priemonės:
• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius
ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apipurškiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Reikia nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aušra Šematulskienė
Paruošta pagal www.ulac.lt pateiktą informaciją

Kasdienio maisto tiekimas

Categories:

Šiuolaikinis maistas: svarbiau kiekybė, negu kokybė
Per visą istoriją egzistavo kova už maistą. Šiandien mums svarbesni įgeidžiai ir skonis. Mūsų pasirinkimo neberiboja metų laikai ir klimatas. Visur gali augti įvairiausi augalai, mums jie gabenami net iš kito pasaulio krašto. Mūsų maisto tiekimas dar niekad nebuvo toks platus, ir niekad nebuvo taip lengva maitintis.
Technologijos pasiekimai žemės ūkyje, transportavimas, laikymas ir apdorojimas leido pasiekti šio rezultato. Seniau žmonės šviežius pieno ir mėsos produktus pirkdavo iš ūkininkų, tačiau šiandien retas kuris turi laiko subalansuoti savo maistą bei ieškoti šviežių produktų. Mums patogiau pirkti produktus dideliuose prekybos centruose ir valgyti restoranuose. Ir, visiškai skirtingai nei mūsų protėviai, mes vartojame įvairių rūšių greitai paruošiamą maistą: paruoštą pakuotėse, stiklainiuose, maišeliuose, šaldymui šaldytuve arba šildymui mikrobangų krosnelėse skirtose dėžutėse.
Rinkdamiesi patogumą, atsisakome maistingumo. Nuo laukuose surinkto derliaus iki produktų patekimo ant stalo, maistas sandėliuojamas, apdorojamas, valomas, verdamas, šaldomas, pakuojamas ir vežamas.
Kiekviename iš šių etapų dėl keleto veiksnių gali sumažėti produkto maistingumas: • Cheminiai pokyčiai. Oksidacija ir fermentacija gali
pabloginti maisto kokybę. Pavyzdžiui, oksidacija
gali sunaikinti vitaminus A ir C.
• Šiluma. Mėsa, žuvis, vištiena, kai kurie vaisiai ir daržovės, šviežias pienas ir daugelis kitų produktų gali per dieną sugesti ir tapti netinkami vartojimui laikant juos kambario temperatūros patalpoje.
• Šaltis. Šaltis gali sunaikinti maisto medžiagas. Tas pats gali nutikti antrą kartą užsaldant arba atšaldant produktą.
• Šviesa. Šviesa gali paskatinti maisto medžiagų nykimą, ypatingai riboflavino,
• Spinduliavimas. Ši technikos priemonė naikina mikroorganizmus, tačiau gali sunaikinti fermentus, esančius maiste.
• Drėgmė. Produktų laikymas drėgnose patalpose gali pagreitinti maisto medžiagų naikinimą.
• Natūralūs fermentai. Ta pati fermentų reakcija, kuriai vykstant sirpsta vaisiai, gali tęstis, ir produktai supūva.
• Mikroorganizmai. Bakterijos, mielės ir pelėsiai mažina produktų maistingumą.
• Makroorganizmai. Vabzdžiai, parazitai ir graužikai gali sunaikinti produktus.
• Fizinis stresas. Gamindami maistą, produktus lupame, pjaustome, smulkiname. Dėl to gali sumažėti maistingųjų medžiagų.
• Laikas. Švieži kukurūzai ir žirniai net per kelias valandas nuo jų surinkimo praranda maistinę vertę. Jei šviežią daržovę savaitę laikysite šaltoje vietoje, ji bus mažiau maistingesnė nei ta, kurią užsaldėte šaldiklyje ar konservavote.
Žemės ūkis
Dirvožemio maisto medžiagų kiekis skirtinguose ūkiuose gali labai skirtis. Svarbiausių medžiagų, ypač mineralų, atsargos gali išnykti, jei ta pati žemė pastoviai bus dirbama. Nors trąšos ir užpildo šią spragą, tačiau negalima manyti, jog kaskart perkamų produktų maistinė vertė bus ta pati.
Šiuolaikinės žemės ūkio technologijos taip pat veikia produktų maistinę vertę. Pavyzdžiui, genetinė inžinerija leido sukurti tokios formos pomidorus, kurie patogūs konservavimui, jų oda tvirtesnė, tad lengva skinti naudojant mechanines priemones. Tačiau šiuose pomidoruose mažiau vitamino C ir likopeno (svarbios augalinės kilmės maisto medžiagos), negu jų turi natūralios daržovės.

Žemės ūkio metodai gali turėti ir neigiamą poveikį-Dažnai ūkininkai surenka derlių dar jam nesubrendus, taip produktai nebegali suteikti tos maistinės vertės, kurią turi prinokę vaisiai ir daržovės. Be to, tokie vandenį ir orą teršiantys veiksniai, kaip smogas, insekticidai ir herbicidai, gali turėti cheminį poveikį ir sunaikinti vaisių ir daržovių maistinę vertę.

Transportavimas ir sandėliavimas

Surinktas derlius ūkiuose saugomas daržinėse ar silosui skirtose saugyklose, kol parduodamas ir išvežamas. Šiose saugyklose produktai gali būti laikomi ištisus mėnesius, kol jie pristatomi į parduotuvių sandėlius, išdėliojami vitrinose ir parduodami. Transportavimo metu temperatūra, šviesa, drėgmė ir netgi laikas gali sumažinti maisto produktų maistinę vertę.

Apdorojimas

Maisto apdorojimo procesas, kurio metu technikos priemonės naudojamos produktų laikymo, vartojimo, skonio paruošimui, taip pat gali sumažinti jų maistinę vertę. Vaisiai ir daržovės prieš šaldymą, konservavimą ar virimą dažniausiai nulupami, išimama šerdis, jie supjaustomi ir susmulkinami. Šio proceso metu netenkama maisto medžiagų kiekio ir įvairovės.
Šaldymas
Dauguma produktų, dėl vartojimo patogumo ir laikymo, yra šaldomi. Iš tiekėjo sandėlio produktai siunčiami į apdorojimo cechą, kuriame, prieš juos užsaldant, laikomi keletą dienų. Neretai jie apipurškiami specialiomis cheminėmis priemonėmis tam, kad negestų ir nebūtų žalojami vabzdžių. Prieš užšaldant daugelis produktų blanširuojami (keletą minučių verdami karštame vandenyje, o po to iškart atšaldomi). Šio proceso metu produktai netenka daug vitamino C, tiamino ir fermentų. Nors šaldymas ir padeda išsaugoti likusią maistinę vertę, tačiau ji vis mažėja.

Konservavimas

Konservavimas taip pat sumažina produktų maistinę vertę. Konservavimo procesas apima šiuos etapus: derliaus surinkimą, pervežimą, plovimą, rūšiavimą, blanširavimą, lupimą, šerdies pašalinimą, stiklainio pripildymą, vakuumavimą, stiklainio uždarymą, atšaldymą, žymėjimą, pakavimą ir sandėliavimą. Didelio rūgštingumo produktams gali būti naudojama tam tikra maistinės sodos rūšis, kuri visiškai sunaikina vitaminą B. Siekiant išlaikyti produkto spalvą ir formą, vartojami konservantai. Aukšta temperatūra, kuri reikalinga produktų konservavimui, sunaikina daugelį mineralų, o vitaminai patenka į stiklainyje esantį skystį.

Valymas
Be abejonės grūdinių kultūrų ir gyvulių sveikatingumas priklauso nuo maisto, kurį jie gauna. Šiuo metu dauguma žmonių organizmo sveikatą palaiko, valgydami daug kartų apdorotą, rafinuotą maistą, kuriame labai mažai maistingųjų medžiagų. Ironiška, tačiau labai dažnai tie produktai, kurie pašalinami rafinavimo proceso metu, yra šeriami gyvuliams, norint pagerinti jų sveikatą!
Grūdai: rafinavimas pašalina daug grūduose esančių maisto medžiagų. Pavyzdžiui, daug maisto medžiagų kaupiasi ryžių sėlenose, kurie pašalinami rafinavimo metu, siekiant gauti baltos spalvos grūdus. Būtent dėl ilgo laikymo galimybės grūdų gemalai pašalinami iš kukurūzų miltų. Mes vartojame kukurūzų miltus, o pašalinti gemalai naudojami kukurūzų aliejaus gamyboje. Valant grūdus, jie praranda daug ląstelienos, vitamino B, vitamino E, lipidų ir sterolių. Kepant duoną, prarandama 15-30% tiamino.
Cukrus: Žaliavinis cukrus labai maistingas, nes jame yra daug vitaminų ir mineralų. Rafinuojant šios medžiagos pašalinamos: melasa (sirupas, runkelių cukraus gamybos atlieka), grūdų sėlenomis ir gemalais ūkininkai šeria gyvulius tam, jog pagerintų jų sveikatą. O mes vartojame likusias tuščias kalorijas. Rafinuoto cukraus sudėtyje yra 100% angliavandenių, o mes negauna jokių maistingųjų medžiagų, tik kalorijas.

Vaisiai ir daržovės: apdorojant produktus, dažnai pašalinamos augalinės kilmės maisto medžiagos, kadangi dėl jų sultys tampa kartesnės ir produktas įgauna kartumą. Norint išgryninti augalinių aliejų spalvą, pašalinami karotenoidai. Konservavimas gali sunaikinti luteiną – žalią špinatuose ir kitose daržovėse esančią augalinės kilmės maisto medžiagą, kuri labai svarbi akių sveikatai.

Ruošimas
Patiekalų ruošimas dažniausiai yra paskutinis produktų apdorojimo etapas, po to jie patenka ant mūsų stalo. Karštis, oksidacija ir kitos šio proceso metu vykstančios cheminės reakcijos gali sunaikinti vitaminus (ypač vitaminą B ir C), aminorūgštis ir fermentus. Virimo ar blanširavimo metu produktuose esantys vitaminai ir mineralai gali patekti į verdantį vandenį. Net garuose verdami vaisiai ir daržovės (šis būdas, neminint šviežių produktų vartojimo, yra vienas geriausių) gali netekti svarbių maisto medžiagų.
GNLD maisto papildai aprūpina maistingomis medžiagomis ir suteikia maisto įvairovę
Taigi mūsų maistas greičiausiai ne toks naudingas, kaip būtų galima manyti. Kasdien dėl vartojimo patogumo naudingos medžiagos šalinamos iš mūsų maisto. Net jei ir renkatės sveikus produktus (o daugelis iš mūsų taip nedaro), vis tiek negalite gauti tokio maistingų medžiagų kiekio ir tokios įvairovės, kuri reikalinga optimaliai sveikatai ir gyvybingumui. Viena iš išeičių būtų, jei kasdien valgytume šviežią, neapdorotą ar neilgai virtą maistą. Tačiau beveik nei vienas neturime laiko ieškoti, rinkti ir kruopščiai jį paruošti. Išeitis yra – reikia vartoti sveikus natūralius produktus ir gerus natūralius maisto papildus.
GNLD siūlo puikų šios problemos sprendimo būdą – mūsų ištisą seriją puikių maisto papildų. Kiekvienas produktas sukurtas, siekiant išlaikyti stiprią žmogaus sveikatą ir užtikrinti pilnavertį, subalansuotą svarbių maisto medžiagų kiekį. Šimtams tūkstančių žmonių visame pasaulyje GNLD produktai yra svarbi jų kasdienės mitybos dalis. Rūpinkis savo gyvenimu, vartodamas šiuos papildus! Jūsų maisto vertė turi didžiulį poveikį gyvybingumui šiandien ir sveikatai rytoj.

GNLD Tre pristatymas

Categories: