Rgp 17, 2010

Esate čia: Pradinis / 17 Rgp 2010

Lojaliems pirkėjams rugsėjo prekė

Categories:

Visą rugsėjo mėnesį sveikasesu.lt lojalūs pirkėjai galės įsigyti skalbinių minkštiklio su 15% nuolaida.

Lojalumo programa

Categories:

Labai malonu mums pristatyti naują akciją GNLD produkcijos pirkėjams.

Kiekvieną mėnesį sveikasesu.lt puslapis organizuos akcijas nuolatiniams mūsų pirkėjams.

Jeigu Jūs esate bent kartą užsisakę prekių mūsų elektroninėje parduotuvėje – Jūs automatiškai tampate lojaliu pirkėju.

Jums bus suteiktas kodas, kurį įvedę galėsite įsigyti GNLD produkcijos net su 15% nuolaida.

Kiekvieną mėnesį 15% nuolaidas taikysime skirtingoms GNLD prekėms. Apie tai Jus informuosime elektroniniu paštu.

Švenčių proga lojaliems pirkėjams pritaikysime dar daugiau akcijų.

SveikasEsu.lt administracija

ERKĖS IR JŲ SUKELIAMOS LIGOS

Categories:

Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, kurių vystymasis gana sudėtingas (kiaušinis, lerva, nimfa, imago). Joms būdinga vienkartinė mityba kiekvienoje vystymosi stadijoje. Kraujo siurbimas trunka nuo poros dienų iki savaitės. Erkė maitinasi tik šiltuoju metų sezonu, po to žiemoja. Erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai. Lietuvoje dažniausiai registruojami Laimo ligos (LL) ir erkinio encefalito (EE) atvejai. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje užregistruoti 69 erkinio encefalito ir 508 Laimo ligos atvejai, t.y. atitinkamai 57 proc. ir 37 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet EE susirgo 44 asmenys, o LL užsikrėtė 370 žmonių. Šilalės rajone per pirmąjį šių metų pusmetį sirgusių Laimo liga buvo 6 asmenys, o erkinio encefalito nebuvo užregistruota nei vieno ligos atvejo. Palyginus 2007 – 2009 metus Šilalės rajone pastebimas labai išaugęs Laimo ligomis sergančiųjų skaičius (1 pav.). Sergamumas EE mūsų rajone per tą patį laikotarpį išlieka žemas. 2008 ir 2009 metais sirgusių šia liga nebuvo užregistruota nei vieno žmogaus.

ULAC duomenimis, kaip ir praėjusiais metais, didžiausi sergamumo rodikliai šiemet užfiksuoti Kauno, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Daugiausia – net 25 – erkinio encefalito atvejai šiais metais registruoti Kauno apskrityje, 9 susirgimai erkiniu encefalitu užfiksuoti Panevėžio, o 8 – Vilniaus apskrityje.

Kas yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Kaip užsikrečiama?
1. Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose.
Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.
2. Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 º C temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinio encefalito simptomai
Asmuo, užsikrėtęs EE virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstajam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Tokiu atveju po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kas yra laimo liga?
Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas.
Kaip užsikrečiama?
Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų.
Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai.
Laimo ligos simptomai
Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1 – 4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritrema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Antroje ligos stadijoje atsiranda neurologiniai ir kardiologiniai sutrikimai.
Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija.

Gydymas
1. Žmogus, užsikrėtęs erkiniu encefalitu gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai. Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai.
2. Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Vakcinos nuo šios ligos nėra.
Ką daryti įkandus erkei ?
Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę.
Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai, jeigu jūs esate nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.

Profilaktika
1. Vakcinacija (erkinio encefalito profilaktikai).
2. Erkių gausą mažinančios priemonės. Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama.
3. Individualios apsaugos priemonės:
• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius
ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apipurškiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Reikia nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aušra Šematulskienė
Paruošta pagal www.ulac.lt pateiktą informaciją

Kasdienio maisto tiekimas

Categories:

Šiuolaikinis maistas: svarbiau kiekybė, negu kokybė
Per visą istoriją egzistavo kova už maistą. Šiandien mums svarbesni įgeidžiai ir skonis. Mūsų pasirinkimo neberiboja metų laikai ir klimatas. Visur gali augti įvairiausi augalai, mums jie gabenami net iš kito pasaulio krašto. Mūsų maisto tiekimas dar niekad nebuvo toks platus, ir niekad nebuvo taip lengva maitintis.
Technologijos pasiekimai žemės ūkyje, transportavimas, laikymas ir apdorojimas leido pasiekti šio rezultato. Seniau žmonės šviežius pieno ir mėsos produktus pirkdavo iš ūkininkų, tačiau šiandien retas kuris turi laiko subalansuoti savo maistą bei ieškoti šviežių produktų. Mums patogiau pirkti produktus dideliuose prekybos centruose ir valgyti restoranuose. Ir, visiškai skirtingai nei mūsų protėviai, mes vartojame įvairių rūšių greitai paruošiamą maistą: paruoštą pakuotėse, stiklainiuose, maišeliuose, šaldymui šaldytuve arba šildymui mikrobangų krosnelėse skirtose dėžutėse.
Rinkdamiesi patogumą, atsisakome maistingumo. Nuo laukuose surinkto derliaus iki produktų patekimo ant stalo, maistas sandėliuojamas, apdorojamas, valomas, verdamas, šaldomas, pakuojamas ir vežamas.
Kiekviename iš šių etapų dėl keleto veiksnių gali sumažėti produkto maistingumas: • Cheminiai pokyčiai. Oksidacija ir fermentacija gali
pabloginti maisto kokybę. Pavyzdžiui, oksidacija
gali sunaikinti vitaminus A ir C.
• Šiluma. Mėsa, žuvis, vištiena, kai kurie vaisiai ir daržovės, šviežias pienas ir daugelis kitų produktų gali per dieną sugesti ir tapti netinkami vartojimui laikant juos kambario temperatūros patalpoje.
• Šaltis. Šaltis gali sunaikinti maisto medžiagas. Tas pats gali nutikti antrą kartą užsaldant arba atšaldant produktą.
• Šviesa. Šviesa gali paskatinti maisto medžiagų nykimą, ypatingai riboflavino,
• Spinduliavimas. Ši technikos priemonė naikina mikroorganizmus, tačiau gali sunaikinti fermentus, esančius maiste.
• Drėgmė. Produktų laikymas drėgnose patalpose gali pagreitinti maisto medžiagų naikinimą.
• Natūralūs fermentai. Ta pati fermentų reakcija, kuriai vykstant sirpsta vaisiai, gali tęstis, ir produktai supūva.
• Mikroorganizmai. Bakterijos, mielės ir pelėsiai mažina produktų maistingumą.
• Makroorganizmai. Vabzdžiai, parazitai ir graužikai gali sunaikinti produktus.
• Fizinis stresas. Gamindami maistą, produktus lupame, pjaustome, smulkiname. Dėl to gali sumažėti maistingųjų medžiagų.
• Laikas. Švieži kukurūzai ir žirniai net per kelias valandas nuo jų surinkimo praranda maistinę vertę. Jei šviežią daržovę savaitę laikysite šaltoje vietoje, ji bus mažiau maistingesnė nei ta, kurią užsaldėte šaldiklyje ar konservavote.
Žemės ūkis
Dirvožemio maisto medžiagų kiekis skirtinguose ūkiuose gali labai skirtis. Svarbiausių medžiagų, ypač mineralų, atsargos gali išnykti, jei ta pati žemė pastoviai bus dirbama. Nors trąšos ir užpildo šią spragą, tačiau negalima manyti, jog kaskart perkamų produktų maistinė vertė bus ta pati.
Šiuolaikinės žemės ūkio technologijos taip pat veikia produktų maistinę vertę. Pavyzdžiui, genetinė inžinerija leido sukurti tokios formos pomidorus, kurie patogūs konservavimui, jų oda tvirtesnė, tad lengva skinti naudojant mechanines priemones. Tačiau šiuose pomidoruose mažiau vitamino C ir likopeno (svarbios augalinės kilmės maisto medžiagos), negu jų turi natūralios daržovės.

Žemės ūkio metodai gali turėti ir neigiamą poveikį-Dažnai ūkininkai surenka derlių dar jam nesubrendus, taip produktai nebegali suteikti tos maistinės vertės, kurią turi prinokę vaisiai ir daržovės. Be to, tokie vandenį ir orą teršiantys veiksniai, kaip smogas, insekticidai ir herbicidai, gali turėti cheminį poveikį ir sunaikinti vaisių ir daržovių maistinę vertę.

Transportavimas ir sandėliavimas

Surinktas derlius ūkiuose saugomas daržinėse ar silosui skirtose saugyklose, kol parduodamas ir išvežamas. Šiose saugyklose produktai gali būti laikomi ištisus mėnesius, kol jie pristatomi į parduotuvių sandėlius, išdėliojami vitrinose ir parduodami. Transportavimo metu temperatūra, šviesa, drėgmė ir netgi laikas gali sumažinti maisto produktų maistinę vertę.

Apdorojimas

Maisto apdorojimo procesas, kurio metu technikos priemonės naudojamos produktų laikymo, vartojimo, skonio paruošimui, taip pat gali sumažinti jų maistinę vertę. Vaisiai ir daržovės prieš šaldymą, konservavimą ar virimą dažniausiai nulupami, išimama šerdis, jie supjaustomi ir susmulkinami. Šio proceso metu netenkama maisto medžiagų kiekio ir įvairovės.
Šaldymas
Dauguma produktų, dėl vartojimo patogumo ir laikymo, yra šaldomi. Iš tiekėjo sandėlio produktai siunčiami į apdorojimo cechą, kuriame, prieš juos užsaldant, laikomi keletą dienų. Neretai jie apipurškiami specialiomis cheminėmis priemonėmis tam, kad negestų ir nebūtų žalojami vabzdžių. Prieš užšaldant daugelis produktų blanširuojami (keletą minučių verdami karštame vandenyje, o po to iškart atšaldomi). Šio proceso metu produktai netenka daug vitamino C, tiamino ir fermentų. Nors šaldymas ir padeda išsaugoti likusią maistinę vertę, tačiau ji vis mažėja.

Konservavimas

Konservavimas taip pat sumažina produktų maistinę vertę. Konservavimo procesas apima šiuos etapus: derliaus surinkimą, pervežimą, plovimą, rūšiavimą, blanširavimą, lupimą, šerdies pašalinimą, stiklainio pripildymą, vakuumavimą, stiklainio uždarymą, atšaldymą, žymėjimą, pakavimą ir sandėliavimą. Didelio rūgštingumo produktams gali būti naudojama tam tikra maistinės sodos rūšis, kuri visiškai sunaikina vitaminą B. Siekiant išlaikyti produkto spalvą ir formą, vartojami konservantai. Aukšta temperatūra, kuri reikalinga produktų konservavimui, sunaikina daugelį mineralų, o vitaminai patenka į stiklainyje esantį skystį.

Valymas
Be abejonės grūdinių kultūrų ir gyvulių sveikatingumas priklauso nuo maisto, kurį jie gauna. Šiuo metu dauguma žmonių organizmo sveikatą palaiko, valgydami daug kartų apdorotą, rafinuotą maistą, kuriame labai mažai maistingųjų medžiagų. Ironiška, tačiau labai dažnai tie produktai, kurie pašalinami rafinavimo proceso metu, yra šeriami gyvuliams, norint pagerinti jų sveikatą!
Grūdai: rafinavimas pašalina daug grūduose esančių maisto medžiagų. Pavyzdžiui, daug maisto medžiagų kaupiasi ryžių sėlenose, kurie pašalinami rafinavimo metu, siekiant gauti baltos spalvos grūdus. Būtent dėl ilgo laikymo galimybės grūdų gemalai pašalinami iš kukurūzų miltų. Mes vartojame kukurūzų miltus, o pašalinti gemalai naudojami kukurūzų aliejaus gamyboje. Valant grūdus, jie praranda daug ląstelienos, vitamino B, vitamino E, lipidų ir sterolių. Kepant duoną, prarandama 15-30% tiamino.
Cukrus: Žaliavinis cukrus labai maistingas, nes jame yra daug vitaminų ir mineralų. Rafinuojant šios medžiagos pašalinamos: melasa (sirupas, runkelių cukraus gamybos atlieka), grūdų sėlenomis ir gemalais ūkininkai šeria gyvulius tam, jog pagerintų jų sveikatą. O mes vartojame likusias tuščias kalorijas. Rafinuoto cukraus sudėtyje yra 100% angliavandenių, o mes negauna jokių maistingųjų medžiagų, tik kalorijas.

Vaisiai ir daržovės: apdorojant produktus, dažnai pašalinamos augalinės kilmės maisto medžiagos, kadangi dėl jų sultys tampa kartesnės ir produktas įgauna kartumą. Norint išgryninti augalinių aliejų spalvą, pašalinami karotenoidai. Konservavimas gali sunaikinti luteiną – žalią špinatuose ir kitose daržovėse esančią augalinės kilmės maisto medžiagą, kuri labai svarbi akių sveikatai.

Ruošimas
Patiekalų ruošimas dažniausiai yra paskutinis produktų apdorojimo etapas, po to jie patenka ant mūsų stalo. Karštis, oksidacija ir kitos šio proceso metu vykstančios cheminės reakcijos gali sunaikinti vitaminus (ypač vitaminą B ir C), aminorūgštis ir fermentus. Virimo ar blanširavimo metu produktuose esantys vitaminai ir mineralai gali patekti į verdantį vandenį. Net garuose verdami vaisiai ir daržovės (šis būdas, neminint šviežių produktų vartojimo, yra vienas geriausių) gali netekti svarbių maisto medžiagų.
GNLD maisto papildai aprūpina maistingomis medžiagomis ir suteikia maisto įvairovę
Taigi mūsų maistas greičiausiai ne toks naudingas, kaip būtų galima manyti. Kasdien dėl vartojimo patogumo naudingos medžiagos šalinamos iš mūsų maisto. Net jei ir renkatės sveikus produktus (o daugelis iš mūsų taip nedaro), vis tiek negalite gauti tokio maistingų medžiagų kiekio ir tokios įvairovės, kuri reikalinga optimaliai sveikatai ir gyvybingumui. Viena iš išeičių būtų, jei kasdien valgytume šviežią, neapdorotą ar neilgai virtą maistą. Tačiau beveik nei vienas neturime laiko ieškoti, rinkti ir kruopščiai jį paruošti. Išeitis yra – reikia vartoti sveikus natūralius produktus ir gerus natūralius maisto papildus.
GNLD siūlo puikų šios problemos sprendimo būdą – mūsų ištisą seriją puikių maisto papildų. Kiekvienas produktas sukurtas, siekiant išlaikyti stiprią žmogaus sveikatą ir užtikrinti pilnavertį, subalansuotą svarbių maisto medžiagų kiekį. Šimtams tūkstančių žmonių visame pasaulyje GNLD produktai yra svarbi jų kasdienės mitybos dalis. Rūpinkis savo gyvenimu, vartodamas šiuos papildus! Jūsų maisto vertė turi didžiulį poveikį gyvybingumui šiandien ir sveikatai rytoj.