Rgp 24, 2010

Esate čia: Pradinis / 24 Rgp 2010

Ryžių istorija

Categories:

Gyvenimo ir vaisingumo simbolis
Ryžiai yra pagrindinis daugiau nei pusės pasaulio gyventojų maistas. Apie 94% ryžių išauginama ir suvartojama Azijoje, kur ryžiai yra gyvenimo ir vaisingumo simbolis. Būtent iš Azijos yra kilusi tradicija jaunavedžių porą apiberti ryžiais. Tai varpinių šeimos augalas, pradėtas auginti Kinijoje 27 a. pr. Kr.. Japonijoje šis augalas toks svarbus, kad net imperatoriai dalyvauja ritualiniame derliaus rinkime. Žinomos daugiau kaip 25 ryžių rūšys, tačiau labiausiai vartojama tik viena – Oryza sativa.

Ryžių apdorojimo proceso metu sunaikinama daug maistingųjų medžiagų
Daugelis žmonių labiau mėgsta baltuosius nei ruduosius ryžius. Iš tiesių skiriasi tik jų apdorojimo procesas: jei pašalinamas lukštas, bet paliekamos sėlenos, gaunami rudi ryžiai, jei apdorojimo procesas tęsiamas toliau (ryžiai poliruojami, „praturtinami“), ryžiai yra balti. Dauguma maisto medžiagų susikaupę ryžių išoriniame sluoksnyje, juose gausu vitamino B, vitamino E, mineralų, ląstelienos, lipidų ir sterolių (gama orizanolis). Apdorojimo proceso metu pašalinamos tos grūdų dalys, kuriomis vėliau šeriami gyvuliai. Taigi nors šis procesas sumažina žmogaus maistui skirtų produktų maistinę vertę, tuo pat metu jis praturtina gyvulių mitybą.
Šalyse, kuriose suvalgoma daug ryžių, ryžiai suteikia 60-80% visų kalorijų. Todėl kitas maistas aprūpina 20-40% kalorijų, kuriame turėtų būti visų trūkstamų vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maisto medžiagų. Daugelio šalių žmonių sveikata priklauso nuo ryžiuose esančių maisto medžiagų kiekio. Balti ryžiai nėra maistingas produktas: poliruoto ryžio grūde yra 92% angliavandenių ir tik 2% maistingų medžiagų.
Malti ryžiai ypač veikia sveikatą. Malant, ryžiai netenka tiamino (vitamino Bl), tad žmonės, kurių didžiausią mitybos dalį sudaro baltieji ryžiai, dažniau serga polineuritu. Malimas mažina riboflavino, nia-
cino, proteino, geležies ir kalcio kiekį, esantį baltuose ryžiuose. Tačiau rudieji ryžiai išlaiko maistinę vertę.
Dėl Tolimuosiuose Rytuose vykusio industrializacijos proceso, Azijoje auginami ryžiai dabar dar daugiau apdorojami, nei kada nors anksčiau. Norint grąžinti apdorojimo metu prarastas maisto medžiagas, balti ryžiai apipurškiami vitaminais ir mineralais, šis procesas vadinamas „praturtinimu“. Apdorojami ryžiai netenka ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir kitų medžiagų, tačiau tik minėtų elementų suteikiama „praturtinimo“ metu. Apdorojimo metu rudi ryžiai paverčiami baltais ir dėl to netenka daug proteinų, ląstelienos, lipidų ir sterolių.