Rgs 14, 2010

Esate čia: Pradinis / 14 Rgs 2010

Gyvybės grandinė

Categories:

Maisto medžiagos turi veikti drauge tam, kad užtikrintų optimalią sveikatą
GNLD žino, jog maisto medžiaga nėra vienintelė, atliekantį savo paskirties funkciją. Kiekviena iš šių medžiagų, atlikdama savo funkciją, priklauso nuo daugelio kitų. Pavyzdžiui, organizmui gali būti reikalinga viena dalis iš 300 skirtingų fermentų, kuriuos jis gamina, o kiekvienam iš šių fermentų gali reikėti skirtingų maisto medžiagų junginių. Jei trūksta svarbiausių, ar „pagalbinių“ elementų, gali sutrikti organizmo veikla.
Gilios mūsų žinios apie mitybą GNLD suteikia plačias produktų kūrimo galimybes. Kurdami maisto papildus, mūsų ekspertai įvertina visus joje turinčius būti elementus, kad produkto nauda būtų efektyviausia. Mums taip pat svarbu, kas nutinka maisto medžiagai medžiagų apykaitos metu. Rūpinamės, kad maisto papildas teiktų optimalias, individualiai ląstelės mitybai reikalingas maisto medžiagas.
Toks platus požiūris į produktų gamybą suteikė GNLD aukščiausios kokybės patikimų produktų gamintojo vardą. Tai sąlygojo didžiausią naudą organizmui teikiančių produktų gamybą. Kiekvienas maisto papildas priklauso kuriai nors „gyvybės grandinės“ daliai.

Grandinė stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis
Šis posakis puikiai paaiškina žmogaus organizmo mitybos reikšmingumą. Dažniausiai, kai kalbama apie mitybą, žmonės galvoja apie vitaminus. Tačiau norint, kad „gyvybės grandinė“ būtų stipri, reikalingos kelios maistingų medžiagų grandys: proteinai, angliavandeniai, lipidai ir steroliai, fermentai, mineralai, vitaminai ir kitos medžiagos (pvz., augalinės kilmės maisto medžiagos). Jei bent viena iš grandžių bus silpna, susilpnės visa grandinė. Rezultatas? Organizmo medžiagų apykaita nebus tokia veiksminga, kokia ji turėtų būti. Laikui bėgant, prastėja sveikata, mažėja gyvybingumas.
Vienos grandies tvirtumas dažnai priklauso nuo kitų grandžių. Organizmui įsisavinant vitaminus, jis turi būti aprūpintas mineralais. Optimaliai organizmo funkcijai reikalingos visos subalansuotos šešių rūšių maisto medžiagos. Tik tada gali būti stipri „gyvybės grandinė“.

Proteinai

Proteinai sudaro apie tris ketvirčius sausos žmogaus audinių masės, kita dalis -riebalai ir kaulai. Tai pagrindinis plaukų, odos, nagų, jungiamųjų audinių ir organizmo struktūros elementas. Proteinai svarbūs beveik visoms
organizmo funkcijoms. Hemoglobinas (baltymas) organizme neša deguonį, insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Aktinas ir miozinas reguliuoja raumenų veiklą, imunoglobinai (antikūniai) apsaugo organizmą nuo mikrobų. Labai mažos proteinų dalys (peptidai) veikia kaip hormonai ir perneša impulsus į nervų ląsteles.
Svarbiausia proteino funkcija – kurti ir atstatyti audinius. Tačiau proteinas gali būti naudojamas šilumos, energijos gamybai (vienas proteino gramas suteikia keturias kalorijas). Tačiau, jei organizmas aprūpintas pakankamu riebalų ir angliavandenių kiekiu, proteinams šios funkcijos vykdyti nereikia.

Kad važiuotų automobilis, reikalingi degalai; kad fukcio-nuotų organizmas, reikalingi angliavandeniai. Angliavandeniai veikia lyg degalai ir yra pigus, visiems prieinamas energijos šaltinis. Maiste yra

trijų rūšių angliavandenių: cukraus, krakmolo ir skaidulinių medžiagų. Cukrus yra paprastasis angliavandenis, greitai suteikiantis energijos ir lengvai organizmo įsisavinamas. Tarp jų yra gliukozė, fruktozė, galaktozė, cukrozė (valgomasis cukrus) ir laktozė (pieno cukrus). Krakmolas yra kompleksinis angliavandenis, reikalaujantis ilgesnio virškinimo, kol organizmas gali jį įsisavinti. Dėl šios priežasties krakmolas vartojamas norint gauti daug ilgalaikės energijos. Skaidulinės maisto medžiagos – sudėtingi nevirškinami angliavandeniai, – energijos nesuteikia, arba suteikia tik labai mažai.

Fermentai
Fermentai – baltyminės medžiagos, pagreitinančios gyvame organizme vykstančias chemines reakcijas, tačiau pačios reakcijose nedalyvauja. Pats organizmas, be fermentų, kūno temperatūroje negali atlikti cheminių reakcijų. Be šių biologinių katalizatorių cheminės reakcijos būtų tokios lėtos, jog jokia gyvybė, kurią mes žinome, praktiškai negalėtų egzistuoti. Fermentai chemines reakcijas pagreitina 10 milijardų kartų!
Fermentai svarbūs virškinimui ir maisto medžiagų apykaitai. Taip, kaip raktai reikalingi norint atrakinti duris, taip ir fermentų reikia maisto medžiagų išskyrimui iš maisto, kurias pasisavina organizmas. Jei organizme trūksta fermentų, virškinimo procesas nėra pilnavertis. Fermentai rūpinasi ir medžiagų apykaitos proceso veiksmingumu. Tam, kad fermentų veikla būtų efektyvi, reikalingi vitaminai ir mineralai.

Vitaminai ir kitos medžiagos
Vitaminai yra medžiagos (augalinės ir gyvulinės kilmės), reikalingos normaliai organizmo funkcijai. Daugumą vitaminų, išskyrus keletą, organizmas negali sintetinti, todėl reikia jų
gauti su maistu arba vartoti maisto papildus.
Vitaminai gali būti tirpūs vandenyje (B grupės vitaminai, vitaminas C), arba tirpūs riebaluose (vitaminai A, D, E ir K). Nepakankamas vitaminų vartojimas gali būti maisto medžiagų trūkumo priežastis. Fizinis ir emocinis stresas gali sumažinti vitaminų sankaupas organizme. Vitaminų kiekis, padedantis apsaugoti organizmą nuo maisto medžiagų trūkumo, vadinamas rekomenduojama paros norma (RPN).

Augalinės kilmės maisto medžiagos, kaip ir vitaminai, yra ypač sveikatai reikalingi elementai. Jie apima morkose, pomidoruose, špinatuose ir kt. produktuose esančius karotenoidus; vynuogėse, uogose, arbatoje esančius flavonoidus; kryžmažiedžių augalų medžiagas, kurių gausu brokoliuose, Briuselio kopūstuose ir kitose kryžmažiedėse daržovėse; sieros turinčius junginius česnakuose ir svogūnuose; mukopolisacharidus alavijuje; izoflavonus sojos pupelėse ir t.t. Per paskutinius dešimtmečius mokslininkai sužinojo daugybę dalykų, kuriuos teikia augalinės kilmės maisto medžiagos. Pavyzdžiui, kai kurios augalinės medžiagos gali puikiausiai veikti kaip antioksidantai. Kitos skatina fermentų gamybą, kurie neutralizuoja pavojingas medžiagas.

Mineralai
Kaip ir vitaminai, mineralai yra svarbūs organizmo veiklai. Jie sudaro 4-5% mūsų kūno svorio. Kai kurių mineralų organizme gali būti daug (makro-mineralai): kalcis, chloridas, fosforas, kalis, magnis, natris ir
siera. Kai kurių – mažai (mikromineralai): chromas, varis, floras, jodas, geležis, manganas, molibdenas, selenas ir cinkas. Mineralai yra svarbi kaulų, dantų, minkštųjų audinių, raumenų, kraujo ir nervų ląstelių statybinė medžiaga. Jie būtini raumenų ir nervų sistemos veiklai, virškinimui, medžiagų apykaitai, hormonų ir antikūnių gamybai.
Mineralai reguliuoja vandens, rūgščių, šarmų ir kitų biologiškai svarbių komponentų balansą, be to, jie yra svarbi fermentų sistemos dalis.
Beveik visi mineralai randami žemėje ir uolienose, tačiau kai kurių yra ir gyvuosiuose organizmuose. Tiek geologinės kilmės, tiek gyvuosiuose organizmuose randamų mineralų yra mūsų maisto papilduose. Vienų mineralų organizmas veiksmingai neįsisavina. Kaip jau buvo minėta, kartu vartojami vitaminai ir mineralai veikia žymiai efektyviau. Kai kurių mineralų, siekiant optimalios sveikatos, dozė gali viršyti RPN.

Lipidai ir steroliai
Lipidai ir steroliai -riebalai, vykdantys labai svarbią funkciją. Jie aprūpina energija, o jų sudėtyje yra riebaluose tirpstančių vitaminų ir daug augalinės kilmės maisto medžiagų. Fosfolipidai yra ląstelių membranų, emulgatorių ir acetilcholino pirminio pavidalo – svarbaus neuro-transmiterio, – struktūriniai komponentai. Kiti lipidai – omega-3 ir omega-6 riebiosios rūgštys – turi poveikį smegenų vystymuisi ir kontroliuoja uždegimus. Steroliai yra lipidų klasė, apimanti keleto hormonų pirminius pavidalus, cholesterolį (visų gyvulinės kilmės ląstelių komponentas) bei vitamino D pirmtakus. Lipidai ir steroliai sudaro pagrindinę dviejų sluoksnių, kurie supa ląstelę, dalį. Jie yra svarbūs nervų sistemos riebalų audinių komponentai.
Be tinkamai subalansuoto lipidų ir sterolių kiekio, ląstelė negauna reikalingų maisto medžiagų ir dėl to gali išsekti. Lipidai ir steroliai vaidina svarbų vaidmenį ląstelės maisto medžiagų įsisavinimui. Jei ląstelės negali’ asimiliuoti“ jums reilfccfingcf maiste medžiagų, didesnis maisto medžiagų kiekis nepadės. Nesubalansuotas lipidų ir sterolių kiekis gali pristabdyti endolaininių liaukų funkciją, ląstelė gali nusilpti.
Visoms ląstelių membranoms reikia riebalų, tačiau ne visi riebalai vienodi. Yra naudingų ir kenksmingų riebalų. Sotieji riebalai, esantys jautienoje ir svieste, nėra tokia gera „statybinė medžiaga“, kaip nesotieji riebalai, esantys alyvų aliejuje ir omega-3 riebiosiose rūgštyse. Dauguma mokslininkų mano, kad membranai, sudarytai iš elastingesnės medžiagos, lengviau išlikti elastingai. Maisto medžiagos lengviau gali patekti į ląstelę, o šalutinius produktus lengviau pašalinti.
Kiek stiprios jusų „gybybės grandinės“ grandys
Daugelis mitybos specialistų tvirtina, jog, jei tik mes turėtume laiko planuoti, ruošti ir valgyti pilnavertį maistą triskart per dieną, mūsų „gyvybės grandinės“ grandys būtų stiprios. Tačiau problema ta, jog tik nedaugelis turi reikiamų žinių ir laiko tinkamai maitintis, todėl nežinome, kiek stiprios mūsų „gyvybės grandinės“ grandys.
Tinkami maisto papildai gali užpildyti susidariusius plyšius. GNLD maisto papildai yra specialiai sukurti tam, kad stiprintų visas „gyvybės grandinės“ dalis ir palaikytų optimalią sveikatą bei gyvybingumą. GNLD produktai pagaminti remiantis kelių metų tyrimais, todėl geriausiai palaiko visas jūsų „gyvybės grandinės“ grandis. Tai daugiau negu vitaminai ir mineralai. GNLD maisto papildai suteikia būtiniausių maisto medžiagų balansą. Rūpinkis savo sveikata.