Sveikas esu

Esate čia: Pradinis / Archyvas / Sveikas esu

Ląstelių mityba

Categories:

Mes sveiki tiek, kiek sveikos musų ląstelės
Žmogaus organizme yra milijardai ląstelių, kurių kiekviena gali vykdyti gyvenimui svarbias funkcijas: gali kvėpuoti, gaminti energiją, judėti, virškinti, šalinti, daugintis ir t.t. Visuma stipri tiek, kiek stipri kiekviena jos detalė. Mes sveiki tiek, kiek sveikos mūsų ląstelės! Continue reading “Ląstelių mityba” »

Šeši mitybos etapai

Categories:

Ar žinote, koks skirtumas tarp maisto ir mitybos?
Žodis mityba mums asocijuojasi su sveiku maistu. Tačiau sveikas maistas – tik viena iš mitybos dalių. Gera mityba ląstelėms suteikia naudą, jei maistas suskaidomas nedidelėmis absorbavimui tinkamomis dalimis. Šios nedidelės maisto dalys patenka į organizmą, ląstelės jas absorbuoja ir jos dalyvauja maisto medžiagų apykaitos procese. Svarbias maisto medžiagas organizmas įsisavina, o pašalinius produktus pašalina. Kitaip tariant, maistas yra tai, ką mes valgome, o mityba, – ką gauna mūsų ląstelės ir audiniai.
Šį skirtumą puikiai supranta GNLD Mokslo patarėjų taryba (SAB). Maisto medžiagos pereina šešis mitybos etapus, o organizmas stengiasi jomis aprūpinti ląsteles. Kiekvienas šių etapų turi būti efektyvus, kad suteiktų organizmui optimaliausią naudą. Net nedidelis sutrikimas kuriame nors etape sumažina optimalios sveikatos galimybes. Žinodama šį faktą, GNLD Mokslo patarėjų taryba kiekvieną GNLD maisto papildą kuria siekdama palaikyti vieną ar kelis iš šių etapų. Ji siekia, kad ląstelės gautų subalansuotą, joms reikalingą maistą.

1. Dieta

Tinkama dieta – pirmasis žingsnis, siekiant užtikrinti tinkamą reikalingiausių maisto medžiagų balansą. Dietą sudaro maisto, produktai, skysčiai ir maisto papildai, kuriuos mes kasdien vartojame. Tačiau dažnai mūsų dieta nėra ideali. GNLD maisto papildų tikslas – pagerinti dietą taip, jog svarbiausių, gerai sveikatai reikalingų maisto medžiagų kiekis patektų į organizmą. Maisto papildai gali užpildyti mitybos „plyšius“.

2. Virškinimas
Virškinimas yra procesas, kurio metu maistas yra suskaidomas į mažesnes dalis, ir organizmas jas naudoja energijos, ląstelių bei audinių gamybai. Lipidai, baltymai ir angliavandeniai skaidomi į riebiąsias rūgštis, aminorūgštis ir gliukozę. Virškinimas prasideda nuo kramtymo, kuriame dalyvauja rūgštys ir fermentai.
Kiekvienas GNLD produktas sukurtas taip, kad būtų lengvai ir visiškai suvirškinamas. Mūsų produktuose yra specialių medžiagų (tokių, kaip fermentai ir kt.), kurios gerina virškinimą. Mūsų tabletės lengvai tirpsta, ir organizmas jas lengvai įsisavina.

3. Absorbcija
Absorbcija – tai procesas, kurio metu suvirškintos medžiagos – gliukozė, aminorūgštys, riebiosios rūgštys, vitaminai, mineralai, augalinės kilmės
maisto medžiagos ir kt. – pernešamos iš virškinamojo trakto į kraują. Dauguma medžiagų patenka tiesiai į kraują, tačiau lipidai ir lipiduose tirpstančios medžiagos į kraują patenką per kraujotakos sistemą. Šios medžiagos į kraują patenka per limfinę sistemą.

Visi GNLD produktai lengvai absorbuojami, jų maisto medžiagos lengvai patenka į kraują, kuris jas pristato organizmo ląstelėms.

4. Apytaka
Kraujo apytakos sistema pristato maisto medžiagas ląstelėms. Jei mes tinkamai maitinamės, maistas gerai virškinamas ir absorbuojamas, tačiau esant kraujotakos sistemos sutrikimų – maisto medžiagos gali nepasiekti ląstelių.
GNLD Mokslo patarėjų taryba puikiai supranta, kokia svarbi kraujo ir kraujotakos sistemos reikšmė, norint, kad ląstelės būtų tinkamai maitinamos. Todėl mes sukūrėme maisto papildus, kurie palaiko optimalią viso organizmo veiklą.

5. Asimiliacija
Asimiliacija – sudėtingas procesas, kurio metu maisto medžiagos pereina per kiekvieną gyvą ląstelę supančią membraną. Tam, kad organizmo ląstelės augtų, būtų atstatomos ir atkuriamos, reikia, kad asimiliacijos procesas vyktų sklandžiai. Todėl ląstelės, o ypač jų membranos, turi būti sveikos. Dauguma mokslininkų mano, jog organų ir audinių senėjimo priežastis ta, jog ląstelės naikinamos greičiau, nei organizmas spėja jas atstatyti. Sklandžiai vykstanti maisto medžiagų asimiliacija reikalinga ląstelių atkūrimui.
GNLD maisto papilduose yra lipidų ir sterolių, kurie leidžia ląstelei asimiliuoti maisto medžiagas. Girdėtą posakį „tu esi toks, kokį maistą valgai“ galima perfrazuoti į „tu esi toks, ką tavo ląstelės geba įsisavinti“.

6. Šalinimas
Paskutinis mitybos etapas – šalutinių medžiagų pašalinimas iš organizmo.
Šalinimas prasideda ląstelėse ir tęsiasi kitose medžiagų apykaitos proceso zonose: odoje, inkstuose, plaučiuose ir storojoje žarnoje. Pašaliniai produktai visiškai ir reguliariai turi būti šalinami iš organizmo.
GNLD produktai sukurti taip, jog padėtų efektyviai ir natūraliai pašalinti šalutinius produktus.
Iš organizmo šalinami maisto medžiagų junginiai, tad ir šeši mitybos etapai tarpusavyje yra susiję. Kiekvienas iš jų veikia vienas kitą. Kiekvienas GNLD produktas aprūpina reikalingiausiomis maisto medžiagomis ir padeda išlaikyti vieną ar kelis iš šešių mitybos etapų.

Gyvybės grandinė

Categories:

Maisto medžiagos turi veikti drauge tam, kad užtikrintų optimalią sveikatą
GNLD žino, jog maisto medžiaga nėra vienintelė, atliekantį savo paskirties funkciją. Kiekviena iš šių medžiagų, atlikdama savo funkciją, priklauso nuo daugelio kitų. Pavyzdžiui, organizmui gali būti reikalinga viena dalis iš 300 skirtingų fermentų, kuriuos jis gamina, o kiekvienam iš šių fermentų gali reikėti skirtingų maisto medžiagų junginių. Jei trūksta svarbiausių, ar „pagalbinių“ elementų, gali sutrikti organizmo veikla.
Gilios mūsų žinios apie mitybą GNLD suteikia plačias produktų kūrimo galimybes. Kurdami maisto papildus, mūsų ekspertai įvertina visus joje turinčius būti elementus, kad produkto nauda būtų efektyviausia. Mums taip pat svarbu, kas nutinka maisto medžiagai medžiagų apykaitos metu. Rūpinamės, kad maisto papildas teiktų optimalias, individualiai ląstelės mitybai reikalingas maisto medžiagas.
Toks platus požiūris į produktų gamybą suteikė GNLD aukščiausios kokybės patikimų produktų gamintojo vardą. Tai sąlygojo didžiausią naudą organizmui teikiančių produktų gamybą. Kiekvienas maisto papildas priklauso kuriai nors „gyvybės grandinės“ daliai.

Grandinė stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis
Šis posakis puikiai paaiškina žmogaus organizmo mitybos reikšmingumą. Dažniausiai, kai kalbama apie mitybą, žmonės galvoja apie vitaminus. Tačiau norint, kad „gyvybės grandinė“ būtų stipri, reikalingos kelios maistingų medžiagų grandys: proteinai, angliavandeniai, lipidai ir steroliai, fermentai, mineralai, vitaminai ir kitos medžiagos (pvz., augalinės kilmės maisto medžiagos). Jei bent viena iš grandžių bus silpna, susilpnės visa grandinė. Rezultatas? Organizmo medžiagų apykaita nebus tokia veiksminga, kokia ji turėtų būti. Laikui bėgant, prastėja sveikata, mažėja gyvybingumas.
Vienos grandies tvirtumas dažnai priklauso nuo kitų grandžių. Organizmui įsisavinant vitaminus, jis turi būti aprūpintas mineralais. Optimaliai organizmo funkcijai reikalingos visos subalansuotos šešių rūšių maisto medžiagos. Tik tada gali būti stipri „gyvybės grandinė“.

Proteinai

Proteinai sudaro apie tris ketvirčius sausos žmogaus audinių masės, kita dalis -riebalai ir kaulai. Tai pagrindinis plaukų, odos, nagų, jungiamųjų audinių ir organizmo struktūros elementas. Proteinai svarbūs beveik visoms
organizmo funkcijoms. Hemoglobinas (baltymas) organizme neša deguonį, insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Aktinas ir miozinas reguliuoja raumenų veiklą, imunoglobinai (antikūniai) apsaugo organizmą nuo mikrobų. Labai mažos proteinų dalys (peptidai) veikia kaip hormonai ir perneša impulsus į nervų ląsteles.
Svarbiausia proteino funkcija – kurti ir atstatyti audinius. Tačiau proteinas gali būti naudojamas šilumos, energijos gamybai (vienas proteino gramas suteikia keturias kalorijas). Tačiau, jei organizmas aprūpintas pakankamu riebalų ir angliavandenių kiekiu, proteinams šios funkcijos vykdyti nereikia.

Kad važiuotų automobilis, reikalingi degalai; kad fukcio-nuotų organizmas, reikalingi angliavandeniai. Angliavandeniai veikia lyg degalai ir yra pigus, visiems prieinamas energijos šaltinis. Maiste yra

trijų rūšių angliavandenių: cukraus, krakmolo ir skaidulinių medžiagų. Cukrus yra paprastasis angliavandenis, greitai suteikiantis energijos ir lengvai organizmo įsisavinamas. Tarp jų yra gliukozė, fruktozė, galaktozė, cukrozė (valgomasis cukrus) ir laktozė (pieno cukrus). Krakmolas yra kompleksinis angliavandenis, reikalaujantis ilgesnio virškinimo, kol organizmas gali jį įsisavinti. Dėl šios priežasties krakmolas vartojamas norint gauti daug ilgalaikės energijos. Skaidulinės maisto medžiagos – sudėtingi nevirškinami angliavandeniai, – energijos nesuteikia, arba suteikia tik labai mažai.

Fermentai
Fermentai – baltyminės medžiagos, pagreitinančios gyvame organizme vykstančias chemines reakcijas, tačiau pačios reakcijose nedalyvauja. Pats organizmas, be fermentų, kūno temperatūroje negali atlikti cheminių reakcijų. Be šių biologinių katalizatorių cheminės reakcijos būtų tokios lėtos, jog jokia gyvybė, kurią mes žinome, praktiškai negalėtų egzistuoti. Fermentai chemines reakcijas pagreitina 10 milijardų kartų!
Fermentai svarbūs virškinimui ir maisto medžiagų apykaitai. Taip, kaip raktai reikalingi norint atrakinti duris, taip ir fermentų reikia maisto medžiagų išskyrimui iš maisto, kurias pasisavina organizmas. Jei organizme trūksta fermentų, virškinimo procesas nėra pilnavertis. Fermentai rūpinasi ir medžiagų apykaitos proceso veiksmingumu. Tam, kad fermentų veikla būtų efektyvi, reikalingi vitaminai ir mineralai.

Vitaminai ir kitos medžiagos
Vitaminai yra medžiagos (augalinės ir gyvulinės kilmės), reikalingos normaliai organizmo funkcijai. Daugumą vitaminų, išskyrus keletą, organizmas negali sintetinti, todėl reikia jų
gauti su maistu arba vartoti maisto papildus.
Vitaminai gali būti tirpūs vandenyje (B grupės vitaminai, vitaminas C), arba tirpūs riebaluose (vitaminai A, D, E ir K). Nepakankamas vitaminų vartojimas gali būti maisto medžiagų trūkumo priežastis. Fizinis ir emocinis stresas gali sumažinti vitaminų sankaupas organizme. Vitaminų kiekis, padedantis apsaugoti organizmą nuo maisto medžiagų trūkumo, vadinamas rekomenduojama paros norma (RPN).

Augalinės kilmės maisto medžiagos, kaip ir vitaminai, yra ypač sveikatai reikalingi elementai. Jie apima morkose, pomidoruose, špinatuose ir kt. produktuose esančius karotenoidus; vynuogėse, uogose, arbatoje esančius flavonoidus; kryžmažiedžių augalų medžiagas, kurių gausu brokoliuose, Briuselio kopūstuose ir kitose kryžmažiedėse daržovėse; sieros turinčius junginius česnakuose ir svogūnuose; mukopolisacharidus alavijuje; izoflavonus sojos pupelėse ir t.t. Per paskutinius dešimtmečius mokslininkai sužinojo daugybę dalykų, kuriuos teikia augalinės kilmės maisto medžiagos. Pavyzdžiui, kai kurios augalinės medžiagos gali puikiausiai veikti kaip antioksidantai. Kitos skatina fermentų gamybą, kurie neutralizuoja pavojingas medžiagas.

Mineralai
Kaip ir vitaminai, mineralai yra svarbūs organizmo veiklai. Jie sudaro 4-5% mūsų kūno svorio. Kai kurių mineralų organizme gali būti daug (makro-mineralai): kalcis, chloridas, fosforas, kalis, magnis, natris ir
siera. Kai kurių – mažai (mikromineralai): chromas, varis, floras, jodas, geležis, manganas, molibdenas, selenas ir cinkas. Mineralai yra svarbi kaulų, dantų, minkštųjų audinių, raumenų, kraujo ir nervų ląstelių statybinė medžiaga. Jie būtini raumenų ir nervų sistemos veiklai, virškinimui, medžiagų apykaitai, hormonų ir antikūnių gamybai.
Mineralai reguliuoja vandens, rūgščių, šarmų ir kitų biologiškai svarbių komponentų balansą, be to, jie yra svarbi fermentų sistemos dalis.
Beveik visi mineralai randami žemėje ir uolienose, tačiau kai kurių yra ir gyvuosiuose organizmuose. Tiek geologinės kilmės, tiek gyvuosiuose organizmuose randamų mineralų yra mūsų maisto papilduose. Vienų mineralų organizmas veiksmingai neįsisavina. Kaip jau buvo minėta, kartu vartojami vitaminai ir mineralai veikia žymiai efektyviau. Kai kurių mineralų, siekiant optimalios sveikatos, dozė gali viršyti RPN.

Lipidai ir steroliai
Lipidai ir steroliai -riebalai, vykdantys labai svarbią funkciją. Jie aprūpina energija, o jų sudėtyje yra riebaluose tirpstančių vitaminų ir daug augalinės kilmės maisto medžiagų. Fosfolipidai yra ląstelių membranų, emulgatorių ir acetilcholino pirminio pavidalo – svarbaus neuro-transmiterio, – struktūriniai komponentai. Kiti lipidai – omega-3 ir omega-6 riebiosios rūgštys – turi poveikį smegenų vystymuisi ir kontroliuoja uždegimus. Steroliai yra lipidų klasė, apimanti keleto hormonų pirminius pavidalus, cholesterolį (visų gyvulinės kilmės ląstelių komponentas) bei vitamino D pirmtakus. Lipidai ir steroliai sudaro pagrindinę dviejų sluoksnių, kurie supa ląstelę, dalį. Jie yra svarbūs nervų sistemos riebalų audinių komponentai.
Be tinkamai subalansuoto lipidų ir sterolių kiekio, ląstelė negauna reikalingų maisto medžiagų ir dėl to gali išsekti. Lipidai ir steroliai vaidina svarbų vaidmenį ląstelės maisto medžiagų įsisavinimui. Jei ląstelės negali’ asimiliuoti“ jums reilfccfingcf maiste medžiagų, didesnis maisto medžiagų kiekis nepadės. Nesubalansuotas lipidų ir sterolių kiekis gali pristabdyti endolaininių liaukų funkciją, ląstelė gali nusilpti.
Visoms ląstelių membranoms reikia riebalų, tačiau ne visi riebalai vienodi. Yra naudingų ir kenksmingų riebalų. Sotieji riebalai, esantys jautienoje ir svieste, nėra tokia gera „statybinė medžiaga“, kaip nesotieji riebalai, esantys alyvų aliejuje ir omega-3 riebiosiose rūgštyse. Dauguma mokslininkų mano, kad membranai, sudarytai iš elastingesnės medžiagos, lengviau išlikti elastingai. Maisto medžiagos lengviau gali patekti į ląstelę, o šalutinius produktus lengviau pašalinti.
Kiek stiprios jusų „gybybės grandinės“ grandys
Daugelis mitybos specialistų tvirtina, jog, jei tik mes turėtume laiko planuoti, ruošti ir valgyti pilnavertį maistą triskart per dieną, mūsų „gyvybės grandinės“ grandys būtų stiprios. Tačiau problema ta, jog tik nedaugelis turi reikiamų žinių ir laiko tinkamai maitintis, todėl nežinome, kiek stiprios mūsų „gyvybės grandinės“ grandys.
Tinkami maisto papildai gali užpildyti susidariusius plyšius. GNLD maisto papildai yra specialiai sukurti tam, kad stiprintų visas „gyvybės grandinės“ dalis ir palaikytų optimalią sveikatą bei gyvybingumą. GNLD produktai pagaminti remiantis kelių metų tyrimais, todėl geriausiai palaiko visas jūsų „gyvybės grandinės“ grandis. Tai daugiau negu vitaminai ir mineralai. GNLD maisto papildai suteikia būtiniausių maisto medžiagų balansą. Rūpinkis savo sveikata.

Kodėl moterims reikia valgyti daugiau brokolių?

Categories:

Brokoliai priklauso kryžmažiedžių šeimai.
Antivėžinės brokolių savybės jau yra visuotinai pripažintos.
Juose yra daug sveikatai naudingų junginių. Vienas jų – indolo junginiai.
Brokoliuose yra indoli-3- karbinolo, kuris būdamas stiprus antioksidanatas
ir detoksikacinių fermentų veiklos skatintojas, saugo DNR struktūrą.
Taip pat jis mažina krūties ir gimdos kaklelio vėžio riziką.
GNLD kompanijos Cruciferous Plus mitybos papilde gausu iš kryžmažiedžių daržovių pagamintų ekstraktų.

Maisto papildų poreikis

Categories:

Esame girdėję posakį: „Tinkamas maistas – geriausi vaistai“. Tačiau gali būti išties nelengva rasti ir vartoti tokį maistą, kuris suteiktų tokį kiekį įvairių maisto medžiagų, koks reikalingas kasdien. Nepaisant to, kad renkamės sveiką ar mažiau sveiką maistą, derliaus rinkimo, apdorojimo, transportavimo ir gamybos metu prarandamos maisto medžiagos gali sužlugdyti visas mūsų pastangas. Atsiradęs maisto medžiagų trūkumas, gali paveikti mūsų sveikatą tiek dabar, tiek ateityje.
Nėra staigaus šuolio nuo sveikatos iki ligos. Neskaitant nelaimingų atsitikimų, paprastai žmogus negali vieną dieną būti sveikas, o kitą dieną mirti. Per keletą dešimtmečių mūsų organizmas gali pakisti: visiškai sveikas žmogus gali tapti pavargęs, jam gali trūkti maisto medžiagų, gali pablogėti sveikata.

Daugelis veiksnių lemia maisto medžiagų poreikį
Skirtingiems žmonėms reikia skirtingų maisto medžiagų. Tos pačios šeimos nariai, valgydami tą patį maistą, gaus skirtingą naudą. Mūsų skonis lemia vartojamų produktų pasirinkimą. Vienas žmogus gali nevalgyti daržovių, kitam gali patikti riebus, dar kitam – mažai proteinų turintis maistas. Nuo mūsų individualios maisto medžiagų apykaitos priklauso, kokią naudą gausime vartodami produktus. Maisto medžiagų poreikis ir jų įsisavinimas priklauso nuo mūsų amžiaus, lyties, fizinės būklės ir aktyvumo. Dauguma mokslininkų mano, jog būtent nuo šių veiksnių priklauso, kodėl vieni žmonės skundžiasi jaučiantys nuovargį ir silpnumą, o kiti išlieka gyvybingi ir aktyvūs.
Kai kurie gyvenimo būdo aspektai gali reikalauti didesnio maisto medžiagų kiekio. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms gali reikėti daugiau antioksidantų, nei tiems, kurie pasyvūs. To paties gali reikėti ir gyvenantiems užterštoje aplinkoje, vartojantiems daug riebalų ar cheminių priedų turinčio maisto, patiriantiems psichinį stresą. Tam tikrų maisto medžiagų poreikį gali lemti alkoholio, vaistų, maisto priedų ir užteršto vandens vartojimas. Rūkaliams reikia daugiau vitamino C, kavos mėgėjams – daugiau vitamino B. Kadangi dietos besilaikantys žmonės gauna mažai riebalų, jiems gali prireikti daugiau juose esančio vitamino E. Jei žmonės vartoja riebalų pakaitalų turinčių produktų (olestra – pagamintas riebalų pakaitalas), jiems reikalingi maisto papildai,
suteikiantys vitamino E, D, E, K ir karotenoidų, kadangi riebalų pakaitalai trukdo įsisavinti šias lipiduose tirpstančias maisto medžiagas.

Dvi maisto papildų funkcijos
Maisto papildai gali užpildyti netinkamos mitybos spragas ir paveikti gyvenimo kokybę. Maisto papildai atlieka dvi funkcijas:
• suteikia maisto medžiagų kiekį, reikalingą, siekiant išvengti ir apsaugoti organizmą nuo jų trūkumo;
• aprūpina organizmą optimaliai sveikatai reikalingu maisto medžiagų kiekiu.
Kitaip tariant, maisto papildai suteikia organizmui darbui ir gerai savijautai reikalingų jėgų!

RPN: siekiant išvengti maisto medžiagų trūkumo
Rekomenduojama paros norma (RPN) – nustatytas tam tikros maisto medžiagos kiekis (vitaminų, mineralų) vienai dienai, kuri žmogaus organizmui leidžia išvengti medžiagų trūkumo. Dėl maisto medžiagų trūkumo ląstelės negali reikiamai funkcionuoti tol, kol joms nesuteikiamas reikalingas šių medžiagų kiekis, arba tol, kol jos nemiršta.
Jei vartojame mažiau maisto medžiagų, nei reikalauja mūsų organizmas, šią spragą gali padėti užpildyti maisto papildai (pvz., esant dideliam fiziniam aktyvumui, organizmui reikia daugiau maisto medžiagų). Per tam tikrą laiką maisto papil¬dai gali panaikinti esantį maisto medžiagų trūkumą. Tačiau puikiai suprantame, jog šis trūkumas neatsiranda per vieną dieną, tad akimirksniu jo nepašalinsi. Kol papildas atkurs maisto medžiagų balansą, gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių.
Mitybos spragos turi poveikį sveikatai. Kai kurių pasekmių neįmanoma ištaisyti, pavyzdžiui, nuo gimimo atsiradusių problemų, kurios iškilo dėl folio rūgšties trūkumo. Kitas trūkumų sukeltas pasekmes kartais galima, o kartais neįmanoma ištaisyti, tačiau jos turi poveikį mūsų gyvenimui. Net tų elementų trūkumas, kurių RPN nėra nustatyta (pvz., omega-3 riebiosios rūgštys ir augalinės kilmės maisto medžiagos), gali turėti įtakos mūsų organizmo sveikatos balansui.
Dauguma žmonių negauna net RPN. Kaip jau pastebėjome, dažnai vartojimo norma per daug maža. Kai kuriems žmonės maisto medžiagų trūkumo rizika dar didesnė: moterims (ypač nėščioms ir maitinančioms kūdikį), senyvo amžiaus žmonėms, vaikams (ypatingai iš mažesnes pajamas turinčių šeimų), moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams, rūkantiems ir dietos besilaikantiems žmonėms.
Problema ta, jog RPN kai kuriems žmonėms yra per maža. Anksčiau mokslininkai manė, jog, siekiant išvengti trūkumo, žmogui pakanka 60 mg vitamino C, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši dozė turėtų būti žymiai didesnė nei RPN.

OPD gerai savijautai: nuo trūkumo iki optimalios sveikatos
Nors deficito simptomus galima panaikinti vartojant tam tikrų maisto medžiagų papildus, tačiau optimaliai sveikatai, daugelio mokslininkų manymu, reikalingas didesnis nei RPN kai kurių medžiagų kiekis. Nobelio premijos lauretas Linus Pauling teigia: „ Vitaminų RPN nėra tas kiekis, kuris užtikrintų gerą sveikatą daugumai žmonių. Tai tik kiekis, leidžiantis išvengti mirties ar ligų, sukeltų vitaminų trūkumo. Daugumai žmonių reikia daug didesnio įvairių vitaminų kiekio, kuris užtikrintų gerą sveikatą, ir tas kiekis gali būti kelis kartus didesnis, negu RPN“.
Galbūt RPN koncepcija tapo neaktuali. Vis didesnio mokslininkų pritarimo sulaukia koncepcija, kurią išplėtojo GNLD mokslininkai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Ji teigia, jog reikia vartoti tokį maisto medžiagų kiekį, kuris, kaip pritaria daugelis mokslininkų, užtikrina gerą sveikatą ir gyvybingumą. Ši norma vadinama optimalia paros doze (OPD, ang. Optimal daily intake). Lyginant daugelį maisto medžiagų, OPD viršija RPN.
Milijonai žmonių, vartojantys didesnį nei RPN maisto medžiagų kiekį, gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Nemažai studijų parodė, jog didesnis nei RPN kalcio kiekis ne tik apsaugo nuo osteoporozės (kaulų retėjimo), jis atkuria kaulų struktūrą, ypač, jei gydomasi estrogeno pakaitalu ar užsiimama sunkiąja atletika. Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnė nei RPN vitamino E, stipriausio lipiduose tirpstančio antioksidanto, ir karotenoidų,
sveikatai svarbių augalinės kilmės maisto medžiagų (kuriems RPN nėra nustatyta) dozė yra naudinga. Tyrimai taip pat parodė, jog vitaminų C, E ir seleno antioksidantinės savybės gali dar geriau veikti sveikatą, jei šių medžiagų vartojama dozė viršija RPN. Išimtis taikoma vitaminams A ir D, kurių RPN negalima viršyti (per didelis jų kiekis gali būti nuodingas).

Didesnis nei RPN kiekis padeda išlaikyti optimalią sveikatą
Tuo metu, kai mokslininkai rekomenduoja vartoti didesnius maisto medžiagų kiekius, spraga tarp idealaus ir realaus vartojamų porcijų kiekių vis auga. Daugeliu atvejų OPD gali būti keletą kartų didesnė už RPN.
Klasikinis vitamino E pavyzdys: daugelis tyrinėtojų nustatė, jog 10 mg, kurią nurodo RPN, yra per maža, jog apsaugotų sveikatą nuo oksidantų ir laisvųjų radikalų. Nemažai mokslininkų mano, jog optimali paros dozė turėtų būti žymiai didesnė nei nurodytas RPN kiekis. Tačiau iš maisto, kurį varto¬jate, praktiškai neįmanoma gauti viso reikalingo šio vitamino kiekio! Net norėdami gauti visą RPN, turėtume suvartoti štai tokį kiekį produktų, turtingų vitamino E (žr. lentelę 26 p.).
Sveika mityba turi būti ne tik maistinga, bet ir įvairi. Vitamine E turi būti ne tik alfa-tokoferolio, bet ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų – tokoferolio ir tokotrienolio, kurių yra turtinguose vitamino E šaltiniuose. Be beta karoteno, maiste turėtų būti ir kitų 50-60 karotenoidų. Tą patį galima pasakyti ir apie flavonoidus, kryžmažiedžių augalų ir kitas sveikatai naudingas medžiagas. Mitybai naudingesnė įvairovė, nei kasdien vartojami tie patys produktai.
Praktiškai visiems gali būti naudingi maisto papildai, kurie aprūpina reikalingu įvairių medžiagų kiekiu. Jei jūs, siekdami pagerinti sveikatą, ruošiatės vartoti maisto papildus – GNLD papildai bus patys geriausi. Sukurti gamtos, pagrįsti mokslo nuo 1958 metų – GNLD maisto papildų kokybė pripažįstama visame pasaulyje.

Sojų istorija

Categories:

Pupelė, užkariavusi pasaulį
Sojos pupelės yra pupinių šeimos augalas (Legum-inosae) ir yra vienas iš pirmųjų augalų, kuriuos pradėjo auginti žmogus. Kinijoje jos pradėtos auginti dar 11 a. pr. Kr. ir yra viena svarbiausių sėjamų kultūrų. 7 a. jos pasiekė Japoniją, 17 a. pradėtos auginti Europoje, o 1804 m. atvežtos į Jungtines Valstijas. Šiandien sojos pupelių yra visur. Tai labiausiai vartojamas pupinių šeimos augalas, kasmet jo pateikiama daugiau kaip 100 milijonų tonų.

Sojos produktai tampa vis populiaresni
Pasaulio virtuvė žada stulbinančią sojos pupelių ateitį. Šiuo metu sojos aliejus vartojamas margarino, salotų ruošime, sojos proteinas – tofu, miso sriuboje, tempeh, sojos piene, mėsos prieduose ir pakaitaluose
(pavyzdžiui, į kumpį panašiuose gabaliukuose, sojos dešroje ir kt). Turint galvoje, jog sojos naudingosios maistingos savybės taps vis labiau žinomos, soja bus dar plačiau vartojama. Šiuo metu sojos pupeles galima vadinti dar neatrasta žeme, kuri labai greitai atsidurs pasaulio virtuvės centre.

Sojos pupelių maistinė vertė – didžiulė
Sojos pupelėse yra 13-25% aliejaus, 30-50% proteino ir 14-24% angliavandenių. Tai puikus organizmui reikalingų riebiųjų rūgščių šaltinis (tų, kurių organizmas nesintetina, bet turi gauti su maistu). Vartojami kartu su grūdiniais augalais, sojos produktai turi daug proteino ir dėl juose esančių aminorūgščių prilygsta pienui – aukščiausios rūšies proteino šaltiniui. „Gerai paruošti sojos produktai vartojami kaip pagrindinis proteinų šaltinis, juose esantis proteinų kiekis prilygsta gyvuliniam proteinui. Tokie produktai vaikus ir suaugusiuosius aprūpina ypač reikalingomis aminorūgštimis“, – teigia VR. Young ir N.S. Scrimshaw iš Masačiusetso technologijos instituto klinikinių tyrimų ir mitybos centro.

Naujiena GNLD šeimoje – Tre

Categories:

„Tre“ – stiprus unikalus gėrimas, gryniausių ekstraktų mišinys iš granatų, kopūstpalmės vaisių ir žaliosios arbatos su originaliu „Inflox“ uogų mišiniu, papildytu resveratroliu ir alfa lipo rūgštimi. „Tre“ pasaldintas natūraliu agavų nektaru.

Veiksmingas. Gerdami gėrimą, turintį standartizuotą kiekį tokių maistinių medžiagų, kaip granatų vaisių punikalagenai ir žaliosios arbatos polifenoliai, esate tikras, jog iš kiekvienos dienos normos gausite reikiamą kiekį pačios veiksmingiausios bioaktyvios esencijos.

Skanus ir koncentruotas. „Tre“ – tai unikalus stipriausių sveikatą gerinančių maisto medžiagų derinys, sumaišytas su veiksmingais antioksidantais. Nuo pat pirmojo gurkšnio pajausite gaivinantį skonį ir energijos teikiančią sudedamųjų komponentų galią.

Sveika, naudinga, gaivinanti esencija, suteikianti žemą glikemijos reakcijos lygį.

„Tre“ – tai bioaktyvus maistinis ekstraktas, aprūpinantis turtingomis, atjauninančiomis gamtos dovanomis. Tai skystis, gaminamas iš stipriausių ir unikaliausių ypatingos natūralių vaisių grupės. Vaisiai turtingi bioaktyvių medžiagų, vadinamų polifenoliais, kurie turi nepaprastą savybę gerinti sveikatą. Mokslas įrodė, kad tam tikra maistinių medžiagų grupė, vadinama polifenoliais, kurių yra ypatinguose vaisiuose, gali padėti išlaikyti gerą sveikatą. Tyrimai rodo, jog nesant arba trūkstant šių polifenolių maiste, padidėja lėtinių ligų rizika. Ir atvirkščiai – kai jų maiste yra pakankamai, rizika sumažėja.

Maistinė „Tre“ vertė:

5-10 KARTŲ daugiau resveratrolio nei GERIAUSIAME RAUDONAJAME VYNE!

7 KARTUS daugiau antioksidantų nei PRISIRPUSIUOSE RAUDONUOSE POMIDORUOSE!

6 KARTUS daugiau alfa lipo rūgšties nei ŠVIEŽIUOSE ŠPINATUOSE!

Ryžių istorija

Categories:

Gyvenimo ir vaisingumo simbolis
Ryžiai yra pagrindinis daugiau nei pusės pasaulio gyventojų maistas. Apie 94% ryžių išauginama ir suvartojama Azijoje, kur ryžiai yra gyvenimo ir vaisingumo simbolis. Būtent iš Azijos yra kilusi tradicija jaunavedžių porą apiberti ryžiais. Tai varpinių šeimos augalas, pradėtas auginti Kinijoje 27 a. pr. Kr.. Japonijoje šis augalas toks svarbus, kad net imperatoriai dalyvauja ritualiniame derliaus rinkime. Žinomos daugiau kaip 25 ryžių rūšys, tačiau labiausiai vartojama tik viena – Oryza sativa.

Ryžių apdorojimo proceso metu sunaikinama daug maistingųjų medžiagų
Daugelis žmonių labiau mėgsta baltuosius nei ruduosius ryžius. Iš tiesių skiriasi tik jų apdorojimo procesas: jei pašalinamas lukštas, bet paliekamos sėlenos, gaunami rudi ryžiai, jei apdorojimo procesas tęsiamas toliau (ryžiai poliruojami, „praturtinami“), ryžiai yra balti. Dauguma maisto medžiagų susikaupę ryžių išoriniame sluoksnyje, juose gausu vitamino B, vitamino E, mineralų, ląstelienos, lipidų ir sterolių (gama orizanolis). Apdorojimo proceso metu pašalinamos tos grūdų dalys, kuriomis vėliau šeriami gyvuliai. Taigi nors šis procesas sumažina žmogaus maistui skirtų produktų maistinę vertę, tuo pat metu jis praturtina gyvulių mitybą.
Šalyse, kuriose suvalgoma daug ryžių, ryžiai suteikia 60-80% visų kalorijų. Todėl kitas maistas aprūpina 20-40% kalorijų, kuriame turėtų būti visų trūkstamų vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maisto medžiagų. Daugelio šalių žmonių sveikata priklauso nuo ryžiuose esančių maisto medžiagų kiekio. Balti ryžiai nėra maistingas produktas: poliruoto ryžio grūde yra 92% angliavandenių ir tik 2% maistingų medžiagų.
Malti ryžiai ypač veikia sveikatą. Malant, ryžiai netenka tiamino (vitamino Bl), tad žmonės, kurių didžiausią mitybos dalį sudaro baltieji ryžiai, dažniau serga polineuritu. Malimas mažina riboflavino, nia-
cino, proteino, geležies ir kalcio kiekį, esantį baltuose ryžiuose. Tačiau rudieji ryžiai išlaiko maistinę vertę.
Dėl Tolimuosiuose Rytuose vykusio industrializacijos proceso, Azijoje auginami ryžiai dabar dar daugiau apdorojami, nei kada nors anksčiau. Norint grąžinti apdorojimo metu prarastas maisto medžiagas, balti ryžiai apipurškiami vitaminais ir mineralais, šis procesas vadinamas „praturtinimu“. Apdorojami ryžiai netenka ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir kitų medžiagų, tačiau tik minėtų elementų suteikiama „praturtinimo“ metu. Apdorojimo metu rudi ryžiai paverčiami baltais ir dėl to netenka daug proteinų, ląstelienos, lipidų ir sterolių.

Kviečių istorija

Categories:

Pats gyvenimas nebuvo gyvenimo šaltinis
Laidojant Egipto faraonus, į kapą dėdavo viską, ko jiems galėtų prireikti būsimame gyvenime. Tyrinėdami kai kuriuos kapus, mokslininkai rado didžiulius molinius indus, pilnus grūdų, kurie praėjus net 4000 metų, vis dar galėtų išleisti daigus.
Kiekvienam grūdui gamta suteikė visas gyvenimui reikalingas medžiagas. Jei jų pavidalas išliks nepaliestas, toks, koks yra, jie gali būti laikomi labai ilgai. Tūkstančius metus žmonės malė kviečių grūdus ir kepė duoną, ruošė makaronus, pyragus, dribsnius, paplotėlius ir kitą visiems žinomą maistą. Dėl to kviečiai vadinami „gyvenimo šaltiniu“.
Kviečiai, kurie yra varpinių šeimos augalas, maistui vartojami daug dažniau, negu kiti maisto produktai. Azijoje, suprantama, daugiausiai vartojama ryžių, kviečiai yra Afrikos, Europos, Siaurės ir Pietų Amerikos, Australijos ir didžiosios Azijos dalies gyventojų pagrindinis maistas. Daugelyje išsivysčiusių šalių kviečiai suteikia 40-60% visų suvartojamų kalorijų.
Pramonės revoliucija visam laikui pakeitė mūsų mitybą. Žmonėms paliekant žemės ūkį ir persikeliant gyventi į miestus, iškilo klausimas: kaip paruošti miltus, kad juos būtų galima ilgiau laikyti, ir jų užtektų žmonėms? Problema buvo išspręsta, pradėjus valyti grūdus ir pašalinant tas jų dalis, dėl kurių ilgai laikomi grūdai genda. Šios dalys – tai išoriniai ir labai maistingi sėlenų ir gemalų sluoksniai, kuriuose gausu lipidų, sterolių, vitaminų ir mineralų. Šiuolaikiniai malimo cechai, prieš patiekdami produktą vartotojui, apdoroja jį apie 20 kartų. Visgi šis šiuolaikinis problemos sprendimo būdas iškėlė naujų problemų.

Pašalinamos medžiagos: vitaminai, mineralai, lipidai ir steroliai
Apdorojimo metu kviečiai netenka sėlenų, gemalų ir aliejaus. Tokie išoriniai kviečių sluoksniai, kaip sėlenos, kuriuose susikaupę daug vitaminų ir mineralų, parduodami ūkininkams kaip pašaras (šiuo atžvilgiu, gyvuliai maitinami geriau nei mes). Kviečių gemalai ir kviečių gemalų aliejus, turtingas, natūralus

vitamino E šaltinis, parduodami kaip atskiri produktai ir maisto papildai.

Ko pridedama? Balinamųjų medžiagų ir nedidelis kiekis anksčiau pašalintų vitaminų
Iš kviečių gemalų pašalinus pačias maištingiausias jų dalis, šio valymo proceso rezultatas – nebalinti miltai, kuriuose vis dar yra vabzdžius viliojančių medžiagų. Tada miltai apdorojami balinimo medžiaga, kuri oksiduoja baltymus bei kitas maisto medžiagas ir pratęsia miltų galiojimo laiką. Tada miltai dirbtiniu būdu papildomi nedideliu kiekiu malimo metu pašalintų maistinių medžiagų. Paprastai šis kiekis yra mažesnis, nei tas, kuris buvo nemaltuose grūduose. Deja, šis „praturtinimo“ procesas suteikia tik nuo trijų iki šešių (iš daugiau kaip 20) medžiagų, kurios buvo pašalintos!

Kokia maistinė vertė prarandama rafinuojant kviečius?
Rafinuojant kviečius (kad miltai būti balti), pašalinama daug kviečiuose esančių maisto medžiagų. Aliejai (lipidai ir steroliai) pašalinami tam, jog miltai neturėtų kartaus skonio. Duomenys, pateikti American Journal ofClinical Nutrition žurnale rodo, jog apdorojimo proceso metu pašalinami ir kitos maisto medžiagos.

Lojaliems pirkėjams rugsėjo prekė

Categories:

Visą rugsėjo mėnesį sveikasesu.lt lojalūs pirkėjai galės įsigyti skalbinių minkštiklio su 15% nuolaida.