Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, kurių vystymasis gana sudėtingas (kiaušinis, lerva, nimfa, imago). Joms būdinga vienkartinė mityba kiekvienoje vystymosi stadijoje. Kraujo siurbimas trunka nuo poros dienų iki savaitės. Erkė maitinasi tik šiltuoju metų sezonu, po to žiemoja. Erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai. Lietuvoje dažniausiai registruojami Laimo ligos (LL) ir erkinio encefalito (EE) atvejai. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje užregistruoti 69 erkinio encefalito ir 508 Laimo ligos atvejai, t.y. atitinkamai 57 proc. ir 37 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet EE susirgo 44 asmenys, o LL užsikrėtė 370 žmonių. Šilalės rajone per pirmąjį šių metų pusmetį sirgusių Laimo liga buvo 6 asmenys, o erkinio encefalito nebuvo užregistruota nei vieno ligos atvejo. Palyginus 2007 – 2009 metus Šilalės rajone pastebimas labai išaugęs Laimo ligomis sergančiųjų skaičius (1 pav.). Sergamumas EE mūsų rajone per tą patį laikotarpį išlieka žemas. 2008 ir 2009 metais sirgusių šia liga nebuvo užregistruota nei vieno žmogaus.

ULAC duomenimis, kaip ir praėjusiais metais, didžiausi sergamumo rodikliai šiemet užfiksuoti Kauno, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Daugiausia – net 25 – erkinio encefalito atvejai šiais metais registruoti Kauno apskrityje, 9 susirgimai erkiniu encefalitu užfiksuoti Panevėžio, o 8 – Vilniaus apskrityje.

Kas yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Kaip užsikrečiama?
1. Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai yra erkės. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose.
Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.
2. Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 º C temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinio encefalito simptomai
Asmuo, užsikrėtęs EE virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstajam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Tokiu atveju po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kas yra laimo liga?
Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas.
Kaip užsikrečiama?
Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų.
Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai.
Laimo ligos simptomai
Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1 – 4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritrema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Antroje ligos stadijoje atsiranda neurologiniai ir kardiologiniai sutrikimai.
Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija.

Gydymas
1. Žmogus, užsikrėtęs erkiniu encefalitu gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai. Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai.
2. Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Vakcinos nuo šios ligos nėra.
Ką daryti įkandus erkei ?
Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę.
Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai, jeigu jūs esate nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.

Profilaktika
1. Vakcinacija (erkinio encefalito profilaktikai).
2. Erkių gausą mažinančios priemonės. Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama.
3. Individualios apsaugos priemonės:
• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius
ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apipurškiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Reikia nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aušra Šematulskienė
Paruošta pagal www.ulac.lt pateiktą informaciją