Maistingumas + Maisto įvairovė = Optimali mityba + gyvybingumas
„Pagrindinė problema, kurią šiandien matome, – tai būdas, kaip padidinti maistingų medžiagų kiekį mūsų maiste ir išplėsti maisto įvairovę, nedidinant suvartojamų kalorijų kiekio!“, – sako dr. Fredas Hooperis, GNLD Mokslo patarėjų tarybos narys. Tikslas – tiekti pakankamai ir įvairių maisto medžiagų turintį maistą.

Maistingumas
Būtų idealu, jei mūsų maiste būtų daug maistingų medžiagų ir mažai kalorijų. Iš tiesų mes gauname daug kalorijų, tačiau mažai maistingų medžiagų. Valgydami prancūziškas bulvytes, negauname turtingų maisto medžiagų lupenų, vartojame beveik gryną supjaustytų, keptų ir pasūdytų bulvių krakmolą. Tokiu būdu paruoštas maistas turi mažai maistingų medžiagų, daug kalorijų ir nesuteikia tos maistingų medžiagų įvairovės, kuri yra sveikose bulvėse.

Maisto įvairovė
Maisto įvairovės idėja nėra nauja, tačiau labai aktuali. Štai viena amerikiečių karta buvo mokoma valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, kita – vartoti „keturių pagrindinių maisto grupių“ produktus. Vėliau, siekiant paįvairinti maistą, šią rekomendaciją pakeitė kita, skatinanti produktus rinktis iš „maisto piramidės“. Japonijoje, norint išlaikyti optimalią sveikatą, rekomenduojama suvalgyti 30 skirtingų produktų per dieną.
Deja, daugelis mūsų įpratome kasdien valgyti tą patį maistą ir vartojame tik tam tikrą kiekį produktų (pvz., kas rytą valgome kukurūzų). Dėl šio įpročio, negauname įvairaus maisto. Taip galime negauti tam tikrų maisto medžiagų, todėl maisto maistingumas sumažėja.
Žmonės negauna daugelio svarbių maisto medžiagų vien dėl to, jog jų mityba tapo įpročiu. Pavyzdžiui, daugelis žmonių negauna antioksidantinių uogose esančių medžiagų todėl, jog jie paprasčiausiai nevalgo uogų. Geriausiu atveju, nedidelį kiekį uogose esančių medžiagų žmonės gauna valgydami uogienę. Tačiau uogos yra vienas iš turtingiausių augalinės kilmės maisto medžiagų, vadinamų flavonoidais, šaltinių. Tą patį galima sakyti ir apie kitas svarbias maisto medžiagas, kurių, vartodami neįvairų maistą, žmonės negauna.
Daugiau žinome, tačiau vartojame tą patį maistą
„Darykite taip, kaip sakau, bet ne taip, kaip darau“, – šis posakis puikiai atspindi viso pasaulio žmonių mitybą. Visi žinome, jog reikia vartoti sveiką maistą. Tačiau dažnai žmonių pasirinkimas būna netinkamas, nors jie tai žino.
Apklausos parodė, jog dauguma europiečių žino apie jų šalies valdžios paskelbtas mitybos rekomendacijas:
• sumažinti riebalų vartojimą iki 30% ir mažiau;
• sumažinti sočiųjų riebalų vartojimą iki 10% ir mažiau, skaičiuojant nuo bendro kalorijų kiekio;
• kasdien suvartoti mažiau kaip 300 mg cholesterolio;
• kasdien suvalgyti po penkias porcijas vaisių ir daržovių;
• vartoti daugiau sudėtinių angliavandenių, kasdien suvalgyti po 6 porcijas duonos, grūdų ir vaisių;
• vartoti ribotą proteino kiekį;
• riboti kasdienį suvartojamą druskos kiekį;
• suvartoti kalcio RPN
Nepaisant vis augančio susirūpinimo maistu, mityba nepakito. 1991 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginami amerikiečių mitybos įpročiai per tris dešimt¬mečius, parodė, kad tik mažiau kaip 25% apklaustųjų sveikai maitinosi. Kuo daugiau šalių tampa išsivysčiusiomis, kuriose rafinuotas, riebus, daug cukraus ir druskos turintis maistas yra įprastas, nesveiki mitybos įpročiai išliks tie patys.

Realybė: valgome ne tą, ką iš tiesų turėtume valgyti
Mitybos ir sveikatos sąsaja yra taip gerai pripažinta, kad beveik visų šalių visos visuotinės sveikatos organizacijos teikia mitybos rekomendacijas. Pavyzdžiui, JAV Žemės ūkio departamentas/Sveikatos ir žmogaus paslaugų departamentas pateikė maisto piramidę, kurioje pateiktos rekomenduojamos kasdienės įvairių maisto medžiagų normos. Kitame puslapyje galima matyti palyginimą, kaip pagal šias rekomendacijas turėtų maitintis amerikiečiai ir kaip jie iš tiesų maitinasi. Prisiminkite, kad šie prasti amerikiečių mitybos įpročiai nėra išskirtiniai -panašus pavyzdys (per mažai vegetariškų ir pieno produktų, per daug riebalų ir saldumynų) egzistuoja daugelyje išsivysčiusių šalių.
Vaisių ir daržovių vartojimas iš tiesų verčia rūpintis. Praktiškai visos pagrindinės pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja kasdien suvartoti mažiausiai po penkias vaisių ir daržovių porcijas. JAV Nacionalinis vėžio institutas, Amerikos vėžio asociacija ir Nacionalinė tyrimų taryba rekomenduoja kasdien suvalgyti po 5-9 vaisių ir daržovių porcijas. Vaisiuose ir daržovėse yra vitaminų, mineralų, ląstelienos ir kitų sveikatai naudingų augalinės kilmės medžiagų (karotenoidai, flavonoidai ir kryž-mažiedžių augalų ekstraktai – tik augaluose esančios maisto medžiagos). Daugelis tyrimų parodė, jog skirtumas tarp rekomenduojamos ir realiai suvartojamos normos yra be galo didelis.
• Tik 9% amerikiečių suvartoja minimalų rekomenduojamą vaisių ir daržovių kiekį!
• Beveik vienas ketvirtadalis JAV gyventojų per parą iš viso nevartoja jokių vaisių ir daržovių!
• 70% JAV gyventojų per dieną nesuvartoja nei vienos porcijos daug vitamino C turinčių vaisių!
• 80% JAV gyventojų per dieną nesuvartoja nei vienos porcijos daug karotenoidų turinčių daržovių!
• Egzistuoja tendencija pervertinti sveiko mūsų vartojamo maisto kiekį ir nepakankamai įvertinti nesveiką maistą.
• Vieno tyrimo metu vartotojai 33% pervertino jų vartojamą vaisių ir daržovių kiekį.

Išvystytose šalyse maisto daug, tad maisto trūkumas neturėtų būti problema! Tačiau studijos parodė, jog praktiškai nei vienas iš mūsų nesuvartoja visos svarbiausių vitaminų ir mineralų rekomenduojamos paros normos (RPN). RPN norma – tai vitaminų ir mineralų
kiekis, kurio reikia, siekiant apsaugoti sveiko žmogaus organizmą nuo šių medžiagų trūkumo. Kai kurie mano, jog nebūtina vartoti visą RPN kiekį kasdien, pakanka, jog šį medžiagų kiekį gautume keletą dienų. Studijos rodo, kad dauguma mūsų negauname šio kiekio nei kasdien, nei per keletą dienų.

RPN – tam, kad gyventume,
OPD – tam, kad puikiai jaustumėmės
Problema ta, jog mes nesuvartojame ne tik to maisto medžiagų kiekio, kuris padeda išvengti medžiagų trūkumo, mes nesuvartojame netgi optimaliai sveikatai reikalingo maisto medžiagų kiekio. Jūs galite išgyventi, vartodami mažai maistingų medžiagų turintį maistą, tačiau jūs negalite gerai jaustis. Jei medžiagų trūkumo simptomus galima sušvelninti vartojant trūkstamą kiekį, tai, daugelio mokslininkų nuomone, optimaliai sveikatai reikalingas vitaminų ir mineralų kiekis viršija RPN. Nobelio premijos laureatas Linus Pauling teigia: „Vitaminų RPN nėra tas kiekis, kuris užtikrintų gerą sveikatą daugumai žmonių. Tai tik kiekis, leidžiantis išvengti mirties ar ligų, sukeltų vitaminų trūkumo. Daugumai žmonių reikia daug didesnio įvairių vitaminų kiekio, kuris užtikrintų gerą sveikatą, ir tas kiekis gali būti kelis kartus didesnis, negu RPN“. Vis didesnio mokslininkų pritarimo sulaukia optima¬lios paros dozės (optiniai daily intake, ODI) koncepcija, kurią sukūrė GNLD mokslininkai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.