Pats gyvenimas nebuvo gyvenimo šaltinis
Laidojant Egipto faraonus, į kapą dėdavo viską, ko jiems galėtų prireikti būsimame gyvenime. Tyrinėdami kai kuriuos kapus, mokslininkai rado didžiulius molinius indus, pilnus grūdų, kurie praėjus net 4000 metų, vis dar galėtų išleisti daigus.
Kiekvienam grūdui gamta suteikė visas gyvenimui reikalingas medžiagas. Jei jų pavidalas išliks nepaliestas, toks, koks yra, jie gali būti laikomi labai ilgai. Tūkstančius metus žmonės malė kviečių grūdus ir kepė duoną, ruošė makaronus, pyragus, dribsnius, paplotėlius ir kitą visiems žinomą maistą. Dėl to kviečiai vadinami „gyvenimo šaltiniu“.
Kviečiai, kurie yra varpinių šeimos augalas, maistui vartojami daug dažniau, negu kiti maisto produktai. Azijoje, suprantama, daugiausiai vartojama ryžių, kviečiai yra Afrikos, Europos, Siaurės ir Pietų Amerikos, Australijos ir didžiosios Azijos dalies gyventojų pagrindinis maistas. Daugelyje išsivysčiusių šalių kviečiai suteikia 40-60% visų suvartojamų kalorijų.
Pramonės revoliucija visam laikui pakeitė mūsų mitybą. Žmonėms paliekant žemės ūkį ir persikeliant gyventi į miestus, iškilo klausimas: kaip paruošti miltus, kad juos būtų galima ilgiau laikyti, ir jų užtektų žmonėms? Problema buvo išspręsta, pradėjus valyti grūdus ir pašalinant tas jų dalis, dėl kurių ilgai laikomi grūdai genda. Šios dalys – tai išoriniai ir labai maistingi sėlenų ir gemalų sluoksniai, kuriuose gausu lipidų, sterolių, vitaminų ir mineralų. Šiuolaikiniai malimo cechai, prieš patiekdami produktą vartotojui, apdoroja jį apie 20 kartų. Visgi šis šiuolaikinis problemos sprendimo būdas iškėlė naujų problemų.

Pašalinamos medžiagos: vitaminai, mineralai, lipidai ir steroliai
Apdorojimo metu kviečiai netenka sėlenų, gemalų ir aliejaus. Tokie išoriniai kviečių sluoksniai, kaip sėlenos, kuriuose susikaupę daug vitaminų ir mineralų, parduodami ūkininkams kaip pašaras (šiuo atžvilgiu, gyvuliai maitinami geriau nei mes). Kviečių gemalai ir kviečių gemalų aliejus, turtingas, natūralus

vitamino E šaltinis, parduodami kaip atskiri produktai ir maisto papildai.

Ko pridedama? Balinamųjų medžiagų ir nedidelis kiekis anksčiau pašalintų vitaminų
Iš kviečių gemalų pašalinus pačias maištingiausias jų dalis, šio valymo proceso rezultatas – nebalinti miltai, kuriuose vis dar yra vabzdžius viliojančių medžiagų. Tada miltai apdorojami balinimo medžiaga, kuri oksiduoja baltymus bei kitas maisto medžiagas ir pratęsia miltų galiojimo laiką. Tada miltai dirbtiniu būdu papildomi nedideliu kiekiu malimo metu pašalintų maistinių medžiagų. Paprastai šis kiekis yra mažesnis, nei tas, kuris buvo nemaltuose grūduose. Deja, šis „praturtinimo“ procesas suteikia tik nuo trijų iki šešių (iš daugiau kaip 20) medžiagų, kurios buvo pašalintos!

Kokia maistinė vertė prarandama rafinuojant kviečius?
Rafinuojant kviečius (kad miltai būti balti), pašalinama daug kviečiuose esančių maisto medžiagų. Aliejai (lipidai ir steroliai) pašalinami tam, jog miltai neturėtų kartaus skonio. Duomenys, pateikti American Journal ofClinical Nutrition žurnale rodo, jog apdorojimo proceso metu pašalinami ir kitos maisto medžiagos.