Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių puikią sveikatą viso gyvenimo periodu, – tinkama mityba. Maistas suteikia organizmui būtiną energiją bei „statybines“ maistines medžiagas, reikalingas gyvam organizmui vystytis, funkcionuoti, atsinaujinti. Mitybos reikšmė daugumos lėtinių ligų vystymuisi yra gerai ištirta, o pastaruoju metu ypač akcentuojama. Esant medžiagų apykaitos sutrikimams, netinkamas maistas gali būti ligos progresavimo bei sustojusio organizmo vystymosi priežastis.
Medžiagų apykaitos sutrikimai skirstomi į grupes pagal tai, kokių medžiagų pasisavinimas organizme yra sutrikęs:
1. Angliavandenių apykaitos sutrikimai.
2. Lipidų apykaitos sutrikimai.
3. Baltymų apykaitos sutrikimai.
4. Energijos apykaitos sutrikimai.
5. Vandens apykaitos sutrikimai.
6. Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai.

Maistinių medžiagų pasisavinimas gali sutrikti įvairiais etapais: maistinės medžiagos rezorbcijos stadijoje, medžiagų apykaitos ląstelėse arba tarpinės apykaitos metu, galutiniame medžiagų apykaitos etape.

Dietinis gydymas, kaip sudedamoji terapijos dalis, ypač svarbus esant įgimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams. Dietinio gydymo tikslas yra užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų patekimą taip, kad joms pasisavinti nereiktų trūkstamo ar nepakankamai aktyvaus fermento. Tai pasiekiama:
• pašalinant iš raciono produktus, kuriems virškinti būtų reikalinga trūkstamoji medžiaga,
• papildant racioną trūkstamąja medžiaga,
• papildant racioną trūkstamos medžiagos kofaktoriais,
• derinant keletą ar visas minėtas priemones.

Esant įgimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams, dietinis gydymas yra patogenezinis. Tačiau daug dažniau visuomenėje pasitaiko ne įgimtų, o įgytų medžiagų apykaitos sutrikimų, atsirandančių susirgus „civilizacijos“ ligomis. Dietos terapija yra sudedamoji jų gydymo dalis.

Žmogus su maistu turi gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų. Pagal tai, kaip organizmas sugeba pasigaminti maistines medžiagas, jos skirstomos į esmines (būtinąsias) ir neesmines. Esminės maistinės medžiagos žmogaus organizme nesintetinamos, todėl jų būtina gauti su maistu. Būtent esminių maistinių medžiagų sąrašas pateikiamas kalbant apie rekomenduojamas maistinių medžiagų normas (1 lentelė).

Visų būtinųjų maistinių medžiagų gausime, jeigu sveikai maitinsimės. Visaverčiu racionas vadinamas tuomet, kai jame yra:
• 200–2200 kcal per dieną;
• Riebalų 15–30 proc. (68–70 g)
– Sočiųjų riebalų <10 proc.
– Polinesočiųjų riebalų 6–10 proc.;
• Angliavandenių 55–75 proc. (270–280 g)
– Cukraus <10 proc.;
• Baltymų 10–15 proc. (75–80 g);
• Cholesterolio <300 mg, skaidulų 25–30 g, druskos – 5 g.

Kalbant apie maisto produktus, kuriuos reikėtų įtraukti ar išbraukti iš raciono, būtina žinoti:

I. Riebalai
Rekomenduojama vartoti šviežią (nekaitintą) aliejų. Jo reiktų suvartoti 2–3 valgomuosius šaukštus per dieną dedant į paruoštus patiekalus ar salotas. Geriausia vartoti tokį aliejų, kuris turi esminių riebalų rūgščių. Tai alyvuogių, linų sėmenų, saulėgrąžų aliejus. Sočiųjų riebalų turime valgyti mažiau. Tai lajus, taukai, seni riebalai (kelis kartus kaitintas aliejus).

Būtina maisto racioną papildyti omega-3 riebalų rūgštimis (RR), kadangi neabejojama šios maistinės medžiagos nauda organizmui. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi antiaritminiu, antitromboziniu, antiateroskleroziniu, uždegimą slopinančiu veikimu, pagerina endotelio funkciją, mažina kraujospūdį, mažina trigliceridų koncentraciją (Jehangir N. Din // BMJ. – 2004, 328, 30–35), apsaugo nuo storosios žarnos vėžio (Roynette C.E., Pichard C. // Clinical Nutrition. – 2004, 23, 139–151). Kiek reikia suvartoti omega-3 riebalų rūgščių, priklauso nuo paciento būklės:
• Asmenys, kuriems nediagnozuota KŠL: du kartus per savaitę valgo žuvies. Renkasi aliejų bei produktus, turinčius daug a-linoleno rūgšties.
• Asmenys, kuriems diagnozuota KŠL: po 1 g eukozapentaeno ir dokozaheksaeno r. kasdien.
• Asmenys, kuriems pasireiškia hipertrigliceridemija: po 2–4 g eukozapentaeno ir dokozaheksaeno r. kasdien.
(Kris-Etherton P.M. Amerikos širdies asociacijos rekomendacijos // Circulation. – 2002, 106, 2747–2757).

Polinesočiųjų būtinųjų riebalų rūgščių randama maiste:
• Linoleno r. (C18:2 w-6)
– Dažinio dygmino, kukurūzų, sojos, medvilnės aliejus
• a-linoleno (C18:3 w-3)
– Sojos, rapsų, graikinių riešutų, kviečių gemalų, linų sėmenų aliejus
• EPR eukozapentaeno r. (C20:5 w-3)
– Žuvų taukai, vėžiagyviai
• DHR dokozaheksaeno r. (C 22:6 w-3)
– Žuvų taukai, vėžiagyviai
Kiti omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai nurodyti 2 lentelėje.

II. Angliavandeniai
Angliavandenių turėtume gauti su duona, kruopomis, makaronais ir panašiais produktais. Jie ne tik aprūpina organizmą kompleksiniais angliavandeniais, bet ir B grupės ir kt. vitaminais, mikroelementais, skaidulomis. Rekomenduotina kasdien suvalgyti 6–9 porcijas. Viena šios produktų grupės porcija:
• 1 riekelė duonos (30 g),
• 1 puodelis (30 g) paruoštų valgyti javainių,
• ½ puodelio (100 g) virtų kruopų ar makaronų,
• ½ puodelio (100 g) virtų pupelių.

Reiktų atsisakyti rafinuotų cukrų ir jų turinčio maisto. Taip pat kartais reiktų atkreipti dėmesį į kai kurių produktų glikemijos indeksą.

Daug žmonių vietoje cukraus renkasi cukraus pakaitalus. Šiuo metu vis daugiau rašoma apie fruktozės, kaip cukraus pakaitalo, vartojimo riziką. Manoma, kad fruktozė skatina dislipidemijos vystymąsi.

III. Baltymai
Rekomenduotina kasdien suvalgyti 1–2 porcijas maisto produktų, turinčių visaverčių baltymų. Viena porcija:
• 80 g keptos ar virtos liesos mėsos, paukštienos, žuvies,
• 100 g virtų pupelių,
• 1 kiaušinis,
• 100 g riešutų.

Tai patenkina visą organizmo baltymų dienos poreikį. Svarbu, kad mūsų racione būtų visaverčių baltymų. Tai tokie baltymai, kurie duoda organizmui esminių (nepakeičiamųjų) aminorūgščių, kurios yra būtinos mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Pastaruoju metu daug dėmesio susilaukia aminorūgštys, atsakingos už ypač svarbias medžiagų apykaitos sritis (imunitetas, antikancerogeninis poveikis, virškinamosios sistemos gleivinės atsinaujinimas, funkcionavimas ir kt.): argininas, gliutaminas, triptofanas.

Maistiniai šių aminorūgščių šaltiniai yra labai įvairūs. Triptofano yra varškės produktuose, arginino gausu moliūgo sėklose, sojos produktuose, gliutamino – „Parmesano“ sūryje, sojos pupelėse, žemės riešutuose, migdoluose.

Tik nuo mūsų priklauso, kokį maistą mes pasirinksime vartoti kasdien. Galime rinktis pusiau ruoštą rafinuotą maistą, kurio paruošimas neatima daug laiko ir kurį renkasi dauguma mūsų; galima rinktis genetiškai modifikuotus maisto produktus, kurių kenksmingumas sveikatai iki šiol nėra įrodytas, nauda – taip pat. Tačiau geriausia, jei mes pasirinktume kasdien vartoti šviežią, nešaldytą maistą. Kuo daugiau šviežiai paruošto maisto bus mūsų racione, tuo rečiau mes sirgsime „civilizacijos“ ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, cukriniu diabetu, podagra). Pagrindinis šių ligų palydovas yra nutukimas. Nutukimo mažinimas teigiamai veikia sveikatą. Mitybos svarba šių ligų prevencijai yra įrodyta daugelio epidemiologinių tyrimų. Dietos terapija privalo būti tolimesnio šių ligų gydymo dalis.

Pasirenkant dietą svarbu pasirinkti tinkamai ir nepamiršti, kad dietos reiktų laikytis visą likusį gyvenimą, ji turi tapti gyvenimo būdo dalimi. Svarbu valgyti visko po truputį ir pasirūpinti, kad organizmas gautų visų jam reikalingų maistinių medžiagų. Tik tuomet tai bus efektyvu ir naudinga sveikatai.

„Kiekvienas dėmesingas gydytojas turėtų pasidomėti paciento dieta, atkreipdamas dėmesį į jo raciono sudėtį ir kiekį…“

medicine.lt informacija