maistas

Esate čia: Pradinis / Archyvas / Žymė / maistas

Kasdienės mitybos realybė

Categories: Tags:

Maistingumas + Maisto įvairovė = Optimali mityba + gyvybingumas
„Pagrindinė problema, kurią šiandien matome, – tai būdas, kaip padidinti maistingų medžiagų kiekį mūsų maiste ir išplėsti maisto įvairovę, nedidinant suvartojamų kalorijų kiekio!“, – sako dr. Fredas Hooperis, GNLD Mokslo patarėjų tarybos narys. Tikslas – tiekti pakankamai ir įvairių maisto medžiagų turintį maistą.

Maistingumas
Būtų idealu, jei mūsų maiste būtų daug maistingų medžiagų ir mažai kalorijų. Iš tiesų mes gauname daug kalorijų, tačiau mažai maistingų medžiagų. Valgydami prancūziškas bulvytes, negauname turtingų maisto medžiagų lupenų, vartojame beveik gryną supjaustytų, keptų ir pasūdytų bulvių krakmolą. Tokiu būdu paruoštas maistas turi mažai maistingų medžiagų, daug kalorijų ir nesuteikia tos maistingų medžiagų įvairovės, kuri yra sveikose bulvėse.

Maisto įvairovė
Maisto įvairovės idėja nėra nauja, tačiau labai aktuali. Štai viena amerikiečių karta buvo mokoma valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, kita – vartoti „keturių pagrindinių maisto grupių“ produktus. Vėliau, siekiant paįvairinti maistą, šią rekomendaciją pakeitė kita, skatinanti produktus rinktis iš „maisto piramidės“. Japonijoje, norint išlaikyti optimalią sveikatą, rekomenduojama suvalgyti 30 skirtingų produktų per dieną.
Deja, daugelis mūsų įpratome kasdien valgyti tą patį maistą ir vartojame tik tam tikrą kiekį produktų (pvz., kas rytą valgome kukurūzų). Dėl šio įpročio, negauname įvairaus maisto. Taip galime negauti tam tikrų maisto medžiagų, todėl maisto maistingumas sumažėja.
Žmonės negauna daugelio svarbių maisto medžiagų vien dėl to, jog jų mityba tapo įpročiu. Pavyzdžiui, daugelis žmonių negauna antioksidantinių uogose esančių medžiagų todėl, jog jie paprasčiausiai nevalgo uogų. Geriausiu atveju, nedidelį kiekį uogose esančių medžiagų žmonės gauna valgydami uogienę. Tačiau uogos yra vienas iš turtingiausių augalinės kilmės maisto medžiagų, vadinamų flavonoidais, šaltinių. Tą patį galima sakyti ir apie kitas svarbias maisto medžiagas, kurių, vartodami neįvairų maistą, žmonės negauna.
Daugiau žinome, tačiau vartojame tą patį maistą
„Darykite taip, kaip sakau, bet ne taip, kaip darau“, – šis posakis puikiai atspindi viso pasaulio žmonių mitybą. Visi žinome, jog reikia vartoti sveiką maistą. Tačiau dažnai žmonių pasirinkimas būna netinkamas, nors jie tai žino.
Apklausos parodė, jog dauguma europiečių žino apie jų šalies valdžios paskelbtas mitybos rekomendacijas:
• sumažinti riebalų vartojimą iki 30% ir mažiau;
• sumažinti sočiųjų riebalų vartojimą iki 10% ir mažiau, skaičiuojant nuo bendro kalorijų kiekio;
• kasdien suvartoti mažiau kaip 300 mg cholesterolio;
• kasdien suvalgyti po penkias porcijas vaisių ir daržovių;
• vartoti daugiau sudėtinių angliavandenių, kasdien suvalgyti po 6 porcijas duonos, grūdų ir vaisių;
• vartoti ribotą proteino kiekį;
• riboti kasdienį suvartojamą druskos kiekį;
• suvartoti kalcio RPN
Nepaisant vis augančio susirūpinimo maistu, mityba nepakito. 1991 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginami amerikiečių mitybos įpročiai per tris dešimt¬mečius, parodė, kad tik mažiau kaip 25% apklaustųjų sveikai maitinosi. Kuo daugiau šalių tampa išsivysčiusiomis, kuriose rafinuotas, riebus, daug cukraus ir druskos turintis maistas yra įprastas, nesveiki mitybos įpročiai išliks tie patys.

Realybė: valgome ne tą, ką iš tiesų turėtume valgyti
Mitybos ir sveikatos sąsaja yra taip gerai pripažinta, kad beveik visų šalių visos visuotinės sveikatos organizacijos teikia mitybos rekomendacijas. Pavyzdžiui, JAV Žemės ūkio departamentas/Sveikatos ir žmogaus paslaugų departamentas pateikė maisto piramidę, kurioje pateiktos rekomenduojamos kasdienės įvairių maisto medžiagų normos. Kitame puslapyje galima matyti palyginimą, kaip pagal šias rekomendacijas turėtų maitintis amerikiečiai ir kaip jie iš tiesų maitinasi. Prisiminkite, kad šie prasti amerikiečių mitybos įpročiai nėra išskirtiniai -panašus pavyzdys (per mažai vegetariškų ir pieno produktų, per daug riebalų ir saldumynų) egzistuoja daugelyje išsivysčiusių šalių.
Vaisių ir daržovių vartojimas iš tiesų verčia rūpintis. Praktiškai visos pagrindinės pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja kasdien suvartoti mažiausiai po penkias vaisių ir daržovių porcijas. JAV Nacionalinis vėžio institutas, Amerikos vėžio asociacija ir Nacionalinė tyrimų taryba rekomenduoja kasdien suvalgyti po 5-9 vaisių ir daržovių porcijas. Vaisiuose ir daržovėse yra vitaminų, mineralų, ląstelienos ir kitų sveikatai naudingų augalinės kilmės medžiagų (karotenoidai, flavonoidai ir kryž-mažiedžių augalų ekstraktai – tik augaluose esančios maisto medžiagos). Daugelis tyrimų parodė, jog skirtumas tarp rekomenduojamos ir realiai suvartojamos normos yra be galo didelis.
• Tik 9% amerikiečių suvartoja minimalų rekomenduojamą vaisių ir daržovių kiekį!
• Beveik vienas ketvirtadalis JAV gyventojų per parą iš viso nevartoja jokių vaisių ir daržovių!
• 70% JAV gyventojų per dieną nesuvartoja nei vienos porcijos daug vitamino C turinčių vaisių!
• 80% JAV gyventojų per dieną nesuvartoja nei vienos porcijos daug karotenoidų turinčių daržovių!
• Egzistuoja tendencija pervertinti sveiko mūsų vartojamo maisto kiekį ir nepakankamai įvertinti nesveiką maistą.
• Vieno tyrimo metu vartotojai 33% pervertino jų vartojamą vaisių ir daržovių kiekį.

Išvystytose šalyse maisto daug, tad maisto trūkumas neturėtų būti problema! Tačiau studijos parodė, jog praktiškai nei vienas iš mūsų nesuvartoja visos svarbiausių vitaminų ir mineralų rekomenduojamos paros normos (RPN). RPN norma – tai vitaminų ir mineralų
kiekis, kurio reikia, siekiant apsaugoti sveiko žmogaus organizmą nuo šių medžiagų trūkumo. Kai kurie mano, jog nebūtina vartoti visą RPN kiekį kasdien, pakanka, jog šį medžiagų kiekį gautume keletą dienų. Studijos rodo, kad dauguma mūsų negauname šio kiekio nei kasdien, nei per keletą dienų.

RPN – tam, kad gyventume,
OPD – tam, kad puikiai jaustumėmės
Problema ta, jog mes nesuvartojame ne tik to maisto medžiagų kiekio, kuris padeda išvengti medžiagų trūkumo, mes nesuvartojame netgi optimaliai sveikatai reikalingo maisto medžiagų kiekio. Jūs galite išgyventi, vartodami mažai maistingų medžiagų turintį maistą, tačiau jūs negalite gerai jaustis. Jei medžiagų trūkumo simptomus galima sušvelninti vartojant trūkstamą kiekį, tai, daugelio mokslininkų nuomone, optimaliai sveikatai reikalingas vitaminų ir mineralų kiekis viršija RPN. Nobelio premijos laureatas Linus Pauling teigia: „Vitaminų RPN nėra tas kiekis, kuris užtikrintų gerą sveikatą daugumai žmonių. Tai tik kiekis, leidžiantis išvengti mirties ar ligų, sukeltų vitaminų trūkumo. Daugumai žmonių reikia daug didesnio įvairių vitaminų kiekio, kuris užtikrintų gerą sveikatą, ir tas kiekis gali būti kelis kartus didesnis, negu RPN“. Vis didesnio mokslininkų pritarimo sulaukia optima¬lios paros dozės (optiniai daily intake, ODI) koncepcija, kurią sukūrė GNLD mokslininkai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.

KARTU MES GALIME GYVENTI SVEIKIAU…

Categories: Tags:

…nes jau žinome, ką pasirinkti, kaip išsirinkti ir kiek suvartoti,
…nes, išmokę rinktis, jau galėsime mėgautis tuo, ką valgome,
…nes tik būdami sveiki, būsime laimingi,
…nes tik žinodami nebijosime apsirikti.

Sėkmingo Tau pasirinkimo, mielas žmogau, kiekviename svarbiame Tavo gyvenimo žingsnyje!

SUSIPAŽINK SU MAISTO ŽENKLINIMU

Categories: Tags:

Maisto produktų ženklinimas-tai informacija, kuri
padės pasirinkti konkretų produktą; sumažins produkto netinkamo vartojimo tikimybę;
leis pasirinkti tinkamesnį mitybiniu požiūriu produktą ir išvengti nepageidaujamų sveikatai gaminių.
Todėl atsimink pagrindinius maisto produktų ženklinimo rekvizitus:
maisto produkto pavadinimas; sudedamųjų dalių sąrašas ir pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis produkte; produkto grynasis kiekis; tinkamumo vartoti terminas; specialios maisto produkto laikymo sąlygos ir/arba jo vartojimo sąlygos; produkto gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimas ar firmos vardas ir adresas; informacija apie produkto kilmės šalį; produkto vartojimo instrukcija; produkto pardavimo ir standartinio vieneto kainos; alkoholio koncentracija.

Maistinės medžiagos augaluose

Categories: Tags:

Norime paneigti pagrindinius veganiškos mitybos mitus, kurie pasirodo tiek Lietuvos, tiek užsienio spaudoje, bei parodyti, jog pilnavertė mityba paremta augaliniais produktais gali užtikrinti visų reikiamų medžiagų gavimą ir tam
nereikia nei labai didelių pastangų, nei ypatingų žinių. Svarbiausia atsiminti
pagrindinę taisyklę: valgyti kuo įvairesnį, šviežesnį, natūralesnį ir mažiau
perdirbtą maistą.
Dažniausi mitai:
Augaliniame maiste yra mažai baltymų
Sėklose baltymai sudaro iki 50% viso svorio, riešutuose – 1525%,
pupelėse ir
žirniuose – 1535%,
net paprastoje duonoje yra apie 8% baltymų[1].
Baltymai augaliniame maiste yra nepilnaverčiai, nes juose nėra visų reikiamų
aminorūgščių
Dalies augalų baltymai yra vadinami „pilnais“, t.y. vien tik jų vartojimas gali
patenkinti visus organizmo poreikius. Tokiems priskiriami: soja, grikiai, kanapių ir
moliūgų sėklos, aguonos, burnočiai bei kt.[1]. Likusieji gali turėti mažiau vienos ar
kitos aminorūgšties, todėl patartina mityboje palaikyti įvairovę. Tačiau yra įrodyta[2],
kad pilno aminorūgščių „komplekto“ nebūtina gauti vieno valgymo metu. Jos yra
kaupiamos organizme, todėl įvairus augalinis maistas visos dienos metu užtikrina, kad
gaunamos visos reikalingos aminorūgštys. Tuo labiau, kad nėra nė vienos
nepakeičiamos aminorūgšties, kurios nebūtų augaliniame maiste.
Augaliniame maiste nėra nepakeičiamų riebiųjų rūgščių
Yra daug gerų augalinių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių (Omega3
ir Omega6)
šaltinių, tokių kaip linų sėmenų, graikinių riešutų, rapsų ar kanapių aliejai.
Klinikiniais tyrimais įrodyta[3], kad optimaliausia šias nepakeičiamas riebiąsias
rūgštis gauti santykiu nuo 3:1 iki 5:1 (Omega6:
Omega3),
o graikinių riešutų ir
kanapių aliejuose šis santykis toks natūraliai ir yra.
Augaliniame maiste trūksta B grupės vitaminų
Augaliniame maiste yra pakankamai visų B grupės vitaminų. Puikūs jo šaltiniai yra
visi grūdų produktai, vaisiai, ankštiniai augalai, taip pat riešutai bei kitos sėklos.
Daugiausiai diskusijų kyla dėl vitamino B12, kuris gaminamas bakterijų randamų
praktiškai visur – žemėje, vandenyje, žmonių ir kitų gyvūnų virškinimo sistemose
arba tiesiog ant neplautų daržovių. Dabartinėje sterilioje aplinkoje mes minėtų
bakterijų, o kartu ir vitamino B12, negauname. Dėl saugumo yra rekomenduojama
valgyti B12 praturtintą maistą arba vartoti B12 papildus, o taip pat, jeigu yra
galimybė, valgyti šviežias ekologiškas daržoves bei raugintus produktus.

Augaliniame maiste nėra vitamino D
Pagrindinis daugumos žmonių vitamino D šaltinis yra saulė organizmas
jį pagamina
veikiamas ultravioletinių spindulių. Užtenka 1015
minučių saulės šviesos, kuri krinta
ant veido bei rankų (arba panašaus ploto kitos kūno vietos), kad pasigamintų visa
reikalinga vitamino D dienos normą[4]. Šis vitaminas kaupiamas, todėl žiemai jo
atsargų pakaks, jei žmogus bus saulėje pavasarį, vasarą ir rudenį[5]. Žmonės,
neturintys galimybių būti saulėje, turėtų vartoti papildus.
Augaliniame maiste trūksta geležies, o ir esanti silpnai pasisavinama
Nors iš augalų geležis pasisavinama sunkiau, tačiau tam nemažai įtakos turi vitaminas
C, kuris randamas tik augaliniame maiste ir jo paprastai visada būna veganiškame
maiste. Vitaminas C geležies įsisavinimą gali padidinti iki 6 kartų ir tokiu būdu
padaryti augalinę geležį labiau pasisavinamą nei iš gyvūninių produktų[6].
Augaliniame maiste trūksta kalcio
arba
Nevartojantiems pieno ir jo produktų ima trūkti kalcio, o dėl jo trūkumo
susergama osteoporoze kaulų
retėjimu
Kalcis iš kai kurių augalinių produktų įsisavinamas iki 3 kartų geriau, nei iš pieno
produktų[7] ir jo galima surasti daugelyje augalų. Be to, žmonėms, kurie nevartoja
didelio kiekio baltymų (ypač gyvūninių, kurie skatina kalcio pasišalinimą iš
organizmo dėl juose esančio didesnio kiekio aminorūgščių, turinčių sieros[8]) ir natrio
(dažniausias šaltinis – druska, kuri taip pat skatina kalcio pasišalinimą) gali pakakti
žymiai mažesnio kalcio kiekio (apie 500mg per parą) nei kitiems žmonėms[9]. Kalcio
įsisavinimui nemažą teigiamą įtaką daro ir vitaminas D, magnis, fosforas bei fizinė
veikla. Tyrimai yra parodę, kad vien tik su maistu gaunamas didelis kiekis kalcio
nepadeda išvengti kaulų retėjimo (osteoporozės)[10]. Todėl būti gryname ore
(saulėje) bei aktyviai gyventi ne mažiau svarbu nei gauti pakankamai šio mineralo.
Taip pat egzistuoja paradoksas, kad būtent daugiausia pieno produktų vartojančiose
šalyse pastebima daugiausiai osteoporozės kaulų
retėjimo atvejų.
Tai nemaža
dalimi susiję su jau minėtu dideliu gyvūninių baltymų vartojimu, todėl
rekomenduojama, kad žmogus kuo didesnį kalcio kiekį gautų iš augalinių produktų.
Augaliniame maiste trūksta cinko
Cinko randama daugelyje augalinių produktų: grūduose, ankštiniuose, riešutuose,
sėklose (ypač moliūgo). Atlikti tyrimai[11, 12] parodė, kad veganiška mityba gali
užtikrinti pakankamą mikroelementų, įskaitant ir cinką, kiekį, o pas vegetarus nebuvo
aptikta jokio šių medžiagų trūkumo.
Augaliniame maiste yra daug fitino rūgšties, kuri trukdo įsisavinti dauguma
mineralinių medžiagų (geležį, kalcį, cinką)
Tiesa, kad fitino rūgštis trukdo įsisavinti geležį bei kitus mineralus, tačiau jos kiekis ir
neigiamas poveikis gerokai sumažėja grūdus verdant, daiginant bei brinkinant[13].
Kadangi grūdinės kultūros labai retai vartojamos visiškai neapdorotos, fitino rūgšties
vaidmuo tampa mažai reikšmingas. Visgi, ši medžiaga daro ir teigiamą įtaką visam
organizmui, todėl sveika nedidelius jos kiekius gauti su neapdorotais produktais, kaip
kad riešutais ar sėklomis[14].
Augalinis maistas yra nekaloringas, todėl dirbantiems sunkius fizinius darbus
būtina valgyti gyvūninius produktus
Iš augalinio maisto tik švieži vaisiai ir daržovės turi mažesnį kalorijų kiekį (tačiau jų
nereikėtų nuvertinti dėl juose esančio didelio kiekio vitaminų). Visi kiti produktai
savo energijos kiekiu prilygsta arba pralenkia mėsą, pieno produktus ir kiaušinius.
Pavyzdžiui, 100 gramų grūdų priklausomai nuo rūšies turi 300400
kcal, riešutų ir
sėklų – 400700
kcal, ankštinių augalų – 300600
kcal, aliejaus – apie 880 kcal.[1]

Mitybos reikšmė medžiagų apykaitos sutrikimams

Categories: Tags:

Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių puikią sveikatą viso gyvenimo periodu, – tinkama mityba. Maistas suteikia organizmui būtiną energiją bei „statybines“ maistines medžiagas, reikalingas gyvam organizmui vystytis, funkcionuoti, atsinaujinti. Mitybos reikšmė daugumos lėtinių ligų vystymuisi yra gerai ištirta, o pastaruoju metu ypač akcentuojama. Esant medžiagų apykaitos sutrikimams, netinkamas maistas gali būti ligos progresavimo bei sustojusio organizmo vystymosi priežastis.
Medžiagų apykaitos sutrikimai skirstomi į grupes pagal tai, kokių medžiagų pasisavinimas organizme yra sutrikęs:
1. Angliavandenių apykaitos sutrikimai.
2. Lipidų apykaitos sutrikimai.
3. Baltymų apykaitos sutrikimai.
4. Energijos apykaitos sutrikimai.
5. Vandens apykaitos sutrikimai.
6. Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai.

Maistinių medžiagų pasisavinimas gali sutrikti įvairiais etapais: maistinės medžiagos rezorbcijos stadijoje, medžiagų apykaitos ląstelėse arba tarpinės apykaitos metu, galutiniame medžiagų apykaitos etape.

Dietinis gydymas, kaip sudedamoji terapijos dalis, ypač svarbus esant įgimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams. Dietinio gydymo tikslas yra užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų patekimą taip, kad joms pasisavinti nereiktų trūkstamo ar nepakankamai aktyvaus fermento. Tai pasiekiama:
• pašalinant iš raciono produktus, kuriems virškinti būtų reikalinga trūkstamoji medžiaga,
• papildant racioną trūkstamąja medžiaga,
• papildant racioną trūkstamos medžiagos kofaktoriais,
• derinant keletą ar visas minėtas priemones.

Esant įgimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams, dietinis gydymas yra patogenezinis. Tačiau daug dažniau visuomenėje pasitaiko ne įgimtų, o įgytų medžiagų apykaitos sutrikimų, atsirandančių susirgus „civilizacijos“ ligomis. Dietos terapija yra sudedamoji jų gydymo dalis.

Žmogus su maistu turi gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų. Pagal tai, kaip organizmas sugeba pasigaminti maistines medžiagas, jos skirstomos į esmines (būtinąsias) ir neesmines. Esminės maistinės medžiagos žmogaus organizme nesintetinamos, todėl jų būtina gauti su maistu. Būtent esminių maistinių medžiagų sąrašas pateikiamas kalbant apie rekomenduojamas maistinių medžiagų normas (1 lentelė).

Visų būtinųjų maistinių medžiagų gausime, jeigu sveikai maitinsimės. Visaverčiu racionas vadinamas tuomet, kai jame yra:
• 200–2200 kcal per dieną;
• Riebalų 15–30 proc. (68–70 g)
– Sočiųjų riebalų <10 proc.
– Polinesočiųjų riebalų 6–10 proc.;
• Angliavandenių 55–75 proc. (270–280 g)
– Cukraus <10 proc.;
• Baltymų 10–15 proc. (75–80 g);
• Cholesterolio <300 mg, skaidulų 25–30 g, druskos – 5 g.

Kalbant apie maisto produktus, kuriuos reikėtų įtraukti ar išbraukti iš raciono, būtina žinoti:

I. Riebalai
Rekomenduojama vartoti šviežią (nekaitintą) aliejų. Jo reiktų suvartoti 2–3 valgomuosius šaukštus per dieną dedant į paruoštus patiekalus ar salotas. Geriausia vartoti tokį aliejų, kuris turi esminių riebalų rūgščių. Tai alyvuogių, linų sėmenų, saulėgrąžų aliejus. Sočiųjų riebalų turime valgyti mažiau. Tai lajus, taukai, seni riebalai (kelis kartus kaitintas aliejus).

Būtina maisto racioną papildyti omega-3 riebalų rūgštimis (RR), kadangi neabejojama šios maistinės medžiagos nauda organizmui. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi antiaritminiu, antitromboziniu, antiateroskleroziniu, uždegimą slopinančiu veikimu, pagerina endotelio funkciją, mažina kraujospūdį, mažina trigliceridų koncentraciją (Jehangir N. Din // BMJ. – 2004, 328, 30–35), apsaugo nuo storosios žarnos vėžio (Roynette C.E., Pichard C. // Clinical Nutrition. – 2004, 23, 139–151). Kiek reikia suvartoti omega-3 riebalų rūgščių, priklauso nuo paciento būklės:
• Asmenys, kuriems nediagnozuota KŠL: du kartus per savaitę valgo žuvies. Renkasi aliejų bei produktus, turinčius daug a-linoleno rūgšties.
• Asmenys, kuriems diagnozuota KŠL: po 1 g eukozapentaeno ir dokozaheksaeno r. kasdien.
• Asmenys, kuriems pasireiškia hipertrigliceridemija: po 2–4 g eukozapentaeno ir dokozaheksaeno r. kasdien.
(Kris-Etherton P.M. Amerikos širdies asociacijos rekomendacijos // Circulation. – 2002, 106, 2747–2757).

Polinesočiųjų būtinųjų riebalų rūgščių randama maiste:
• Linoleno r. (C18:2 w-6)
– Dažinio dygmino, kukurūzų, sojos, medvilnės aliejus
• a-linoleno (C18:3 w-3)
– Sojos, rapsų, graikinių riešutų, kviečių gemalų, linų sėmenų aliejus
• EPR eukozapentaeno r. (C20:5 w-3)
– Žuvų taukai, vėžiagyviai
• DHR dokozaheksaeno r. (C 22:6 w-3)
– Žuvų taukai, vėžiagyviai
Kiti omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai nurodyti 2 lentelėje.

II. Angliavandeniai
Angliavandenių turėtume gauti su duona, kruopomis, makaronais ir panašiais produktais. Jie ne tik aprūpina organizmą kompleksiniais angliavandeniais, bet ir B grupės ir kt. vitaminais, mikroelementais, skaidulomis. Rekomenduotina kasdien suvalgyti 6–9 porcijas. Viena šios produktų grupės porcija:
• 1 riekelė duonos (30 g),
• 1 puodelis (30 g) paruoštų valgyti javainių,
• ½ puodelio (100 g) virtų kruopų ar makaronų,
• ½ puodelio (100 g) virtų pupelių.

Reiktų atsisakyti rafinuotų cukrų ir jų turinčio maisto. Taip pat kartais reiktų atkreipti dėmesį į kai kurių produktų glikemijos indeksą.

Daug žmonių vietoje cukraus renkasi cukraus pakaitalus. Šiuo metu vis daugiau rašoma apie fruktozės, kaip cukraus pakaitalo, vartojimo riziką. Manoma, kad fruktozė skatina dislipidemijos vystymąsi.

III. Baltymai
Rekomenduotina kasdien suvalgyti 1–2 porcijas maisto produktų, turinčių visaverčių baltymų. Viena porcija:
• 80 g keptos ar virtos liesos mėsos, paukštienos, žuvies,
• 100 g virtų pupelių,
• 1 kiaušinis,
• 100 g riešutų.

Tai patenkina visą organizmo baltymų dienos poreikį. Svarbu, kad mūsų racione būtų visaverčių baltymų. Tai tokie baltymai, kurie duoda organizmui esminių (nepakeičiamųjų) aminorūgščių, kurios yra būtinos mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Pastaruoju metu daug dėmesio susilaukia aminorūgštys, atsakingos už ypač svarbias medžiagų apykaitos sritis (imunitetas, antikancerogeninis poveikis, virškinamosios sistemos gleivinės atsinaujinimas, funkcionavimas ir kt.): argininas, gliutaminas, triptofanas.

Maistiniai šių aminorūgščių šaltiniai yra labai įvairūs. Triptofano yra varškės produktuose, arginino gausu moliūgo sėklose, sojos produktuose, gliutamino – „Parmesano“ sūryje, sojos pupelėse, žemės riešutuose, migdoluose.

Tik nuo mūsų priklauso, kokį maistą mes pasirinksime vartoti kasdien. Galime rinktis pusiau ruoštą rafinuotą maistą, kurio paruošimas neatima daug laiko ir kurį renkasi dauguma mūsų; galima rinktis genetiškai modifikuotus maisto produktus, kurių kenksmingumas sveikatai iki šiol nėra įrodytas, nauda – taip pat. Tačiau geriausia, jei mes pasirinktume kasdien vartoti šviežią, nešaldytą maistą. Kuo daugiau šviežiai paruošto maisto bus mūsų racione, tuo rečiau mes sirgsime „civilizacijos“ ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, cukriniu diabetu, podagra). Pagrindinis šių ligų palydovas yra nutukimas. Nutukimo mažinimas teigiamai veikia sveikatą. Mitybos svarba šių ligų prevencijai yra įrodyta daugelio epidemiologinių tyrimų. Dietos terapija privalo būti tolimesnio šių ligų gydymo dalis.

Pasirenkant dietą svarbu pasirinkti tinkamai ir nepamiršti, kad dietos reiktų laikytis visą likusį gyvenimą, ji turi tapti gyvenimo būdo dalimi. Svarbu valgyti visko po truputį ir pasirūpinti, kad organizmas gautų visų jam reikalingų maistinių medžiagų. Tik tuomet tai bus efektyvu ir naudinga sveikatai.

„Kiekvienas dėmesingas gydytojas turėtų pasidomėti paciento dieta, atkreipdamas dėmesį į jo raciono sudėtį ir kiekį…“

medicine.lt informacija

„NUTRISHAKE“ kokteiliai

Categories: Tags:

„NUTRISHAKE“ GĖRIMAS,
PLAKAMAS MIKSERIU
Pastaba: visi receptai gaminami tuo pačiu būdu.
1. Pirmiausia sudėkite vaisius, riešutus, sėklas,
grūdus ir, jei pageidaujate, ledo gabaliukus
(2–4). Šaldytų vaisių atšaldyti nereikia.
2. Supilkite reikalingą kiekį pieno, sulčių ar vandens.
3. Pradėkite plakti labai lėtai, gerai išplakite ir
pamažu didinkite plakimo tempą, kol gėrimas
taps vienodai tirštas.
4. Sumažinkite plakimo tempą iki mažo arba
vidutinio. Supilkite 1 pakelį „NutriShake“ ir
toliau plakite 10–20 sekundžių.
Visi pateikti receptai leidžia pagaminti 0,6 l koktelio.
Vaisiai ir sultys gali būti švieži, konservuoti (vandenyje
ar sultyse, džiovinti) ar šaldyti (nesaldūs), jei
nenurodyta kitaip. Daržovės gali būti virtos, konservuotos
(džiovintos) arba šaldytos. Prieš matuodami
kiekį, vaisius ir daržoves pirmiausia supjaustykite
mažais kubeliais.
RECEPTŲ KATEGORIJOS
Kiekvienas iš čia pateiktų receptų suteiks visas geriausias
„NutriShake“ savybes bei maisto medžiagas,
kurios reikalingos jūsų organizmui. Ką bepasirinktumėte
– karotenoidų, įprastą ar angliavandenių
kokteilį – kiekvienas mokslininkų sukurtas kokteilis
garantuoją puikų skonį ir reikalingas maisto medžiagas.
Čia pateikti receptai yra tik patarimai, kaip galima
paruošti „NutriShake“. Pasikliaukite savo vaizduote
ir eksperimentuokite, bandydami ieškoti savo
mėgstamiausio „NutriShake“, vaisių ir daržovių
koktelio. Net jei vaisių ir daržovių tiekimas priklauso
nuo metų laiko ir vietovės, esame tikri, jog jūs rasite
savo mėgstamiausią skonį.
Mėgaukites sveiku „NutriShake“ kokteiliu… juk
jis toks toks naudingas sveikatai!

Turtingas karotenoidų
Tyrimai rodo, jog maistas, turtingas karotenoidų
(maisto medžiagos, kuriose yra beta karoteno),
stiprina gerą savijautą. Ši informacija paskatino JAV
Nacionalinę tyrimų tarybą rekomenduoti kasdien
suvartoti po 5-9 vaisių ir daržovių porcijas. Kiekvienas
šių receptų siūlo vieną porciją, turtingą karotenoidų,
ir padeda kasdien suvartoti po 5-9 porcijas vaisių ir
daržovių. Kokteiliuose vartojami komponentai
suteikia vitamino A, vitamino C ir natūralių vaisių
ląstelienos.
BRAŠKIŲ IR MELIONO KOKTEILIS
1,2 dl meliono (apie 1/4 nedidelio vaisiaus)
1,6 dl braškių
2,4 dl neriebaus pieno
1 maišelis „NutriShake“ (braškių, šokolado ar
vanilės skonio).
ABRIKOSŲ, KRIAUŠIŲ IR BRAŠKIŲ KOKTEILIS
1,8 dl abrikosų
0,8 dl kriaušių
0,6 dl braškių
2,4 1% pieno
1 maišelis „NutriShake“ (pasirinkto skonio)
BRAŠKIŲ IR VYŠNIŲ KOKTEILIS
1,8 dl braškių
0,6 dl rūgščių vyšnių
2,4 dl ananasų sulčių
1 maišelis „NutriShake“ (pasirinkto skonio)
ANANASŲ IR MORKŲ KOKTEILIS
2,4 dl ananasų
0,6 dl morkų
2,4 dl apelsinų sulčių
1 maišelis „NutriShake“ (pasirinkto skonio)
Naudingas kiekvienam
Aukštas kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis, riebus
ir sūrus maistas yra veiksniai, galintys paveikti
sveikatą. Maistas, kuriame mažai riebalų ir druskos
sumažina šių ligų riziką.
Kiekviename čia pateiktame recepte yra mažai
riebalų ir druskos, maiste yra kalio, kalcio ir natūralių
vaisių skaidulų.
PAPAJOS IR BRAŠKIŲ KOKTEILIS
1,8 dl papajos (apie 1/2 vaisiaus)
1,2 dl braškių
2,4 dl apelsinų sulčių
1 maišelis „NutriShake“ (vanilės, braškių)
VYŠNIŲ IR OBUOLIŲ KOKTEILIS
2,4 dl saldžių vyšnių
2,4 dl obuolių sulčių
1 maišelis „NutriShake“ (vanilės, šokolado ar
braškių)
MANDARINŲ, AVIEČIŲ IR KRIAUŠIŲ
KOKTEILIS
1,2 dl mandarinų
0,6 dl prisirpusių aviečių
1,6 dl kriaušių
2,4 dl apelsinų sulčių
1 maišelis „NutriShake“ (pasirinkto skonio)
MOLIŪGŲ IR UOGŲ KOKTEILIS
1,2 sutrintų moliūgų (ne piurė)
0,8 dl mėlynių ar aviečių
2,4 dl 1% pieno
1 maišelis „NutriShake“ (vanilės, braškių)
Kupinas energijos
Angliavandeniai yra svarbus energijos šaltinis treniruočių
metu. Dieta, turtinga angliavandenių,
suteikia raumenims daug angliavandenių atsargų,
kurios reikalingos ilgalaikiam darbui. 60%-70%
sportininkų maisto turėtų sudaryti angliavandeniai.
Jie suteikia energijos treniruočių metu ir greitina
atstatymo procesus. Energetiniai gėrimai ypač svarbūs
tomis dienomis, kai vyksta varžybos. Daug
magnio, kalio, druskos ir chlorido netenkama prakaituojant;
profesionaliems sportininkams iškyla
pavojus netekti šių maisto medžiagų, kurios gali
paveikti rezultatus.
Kiekviename iš žemiau pateiktų receptų yra angliavandenių,
mažai riebalų, magnio, kalio ir druskos.
KRIAUŠIŲ IR MORKŲ KOKTEILIS
2,4 dl kriaušių
0,6 dl morkų
2 valg. šaukštai ryžių (virtų)
2,4 dl apelsinų sulčių
1 maišelis „NutriShake“ (pasirinkto skonio)
MANDARINŲ, KRIAUŠIŲ IR BANANŲ
KOKTEILIS
1,6 dl mandarinų
1,2 dl kriaušių
0,8 dl bananų
1 valg. šaukštas avižinės košės (virta)
2,4 dl 1% pieno
1 maišelis „NutriShake“ (pasirinkto skonio)
MANDARINŲ IR MANGŲ KOKTEILIS
1,6 dl mandarinų
1,2 dl mangų
1 val. šaukštas avižinės košės (virta)
2,4 dl 1% pieno
1 maišelis „NutriShake“ (pasirinkto skonio)
BANANŲ IR ABRIKOSŲ KOKTEILIS
1,2 dl bananų
1,6 dl abrikosų
3 valg. šaukštai baltųjų ryžių (virtų)
2,4 dl ananasų sulčių
1 maišelis „NutriShake“ (vanilės, braškių)
SUDĖTIS
„NutriShake“ – šokolado skonio baltyminis
gėrimas
„NutriShake“ – vanilės skonio baltyminis
gėrimas
„NutriShake“ – kavos skonio baltyminis
gėrimas
„NutriShake“ – braškių skonio baltyminis
gėrimas
Turi fruktozės ir saldiklio. Gėrimas idealus visai
šeimai. Kiekviena „NutriShake“ gėrimo stiklinė
kupina geriausių maisto medžiagų. Puikus, maistingas
gėrimas energingai dienos pradžiai.
Norėdami išsamiau susipažinti su šio produkto
sudėtimi, žiūrėkite produkto etiketę.

Cruciferous Plus

Categories: Tags:

Daugelis tyrinėjimų patvirtina kryžmažiedžių
daržovių teikiamą naudą

Dažnai mokslininkai diskutuoja ir aptaria naujausias
teorijas, spausdinamas moksliniuose žurnaluose ir
pristatomas konferencijose. Vaisiai ir daržovės turbūt
vienintelė tema, kurią aptardami visi mokslininkai
vieningi, ir neatsiranda nei vieno, kuris
drįstų prieštarauti. Vaisių ir daržovių teigiamas
savybes patvirtino tūkstančiai mokslinių tyrimų.
Tarp jų yra tyrimų, patvirtinančių kryžmažiedžių
augalų (taip pavadintų dėl jų kryžminės vainiklapių
formos) sveikatai teikiamą naudą. Šiai šeimai
priklauso:
Baltieji kininiai kopūstai
• Žiediniai brokoliai
(nauja kopūstų rūšis,
atrodanti kaip žalias
žiedinis kopūstas)
• Kaliaropės
• Brokoliai
• Briuselio kopūstai
• Baltagūžiai kopūstai
• Brokoliniai kopūstai
• Žiediniai kopūstai
• Žalieji lapiniai kopūstai
• Krienai
• Lapiniai kopūstai
• Garstyčios
• Lapinės garstyčios
• Ridikai
• Griežčiai
• Ropės
• Ropių lapai
• Rėžiukai
Kryžmažiedžių augalų trūkumas
Per dieną mažiausiai turėtume suvalgyti po vieną
porciją kryžmažiedžių daržovių. Tačiau iš tikrųjų
suvartojame tik vieną porciją per savaitę.
Atlikto tyrimo metu (NHANES II, 1976-1980)
nustatyta, jog mažiau nei 10% Šiaurės Amerikos
gyventojų suvartoja rekomenduojamą šių daržovių
kiekį1). Tyrimas parodė, jog kai kuriomis dienomis
45% žmonių nevalgė jokių vaisių ir negėrė sulčių,
22% nevartojo jokių daržovių.
Net jei ir manote, jog vartojate pakankamai vaisių
ir daržovių, galbūt klystate. Jungtinės šviežių vaisių
ir daržovių asociacijos studijos rezultatai parodė, kad
žmonės 33% pervertina suvartotą vaisių ir daržovių
kiekį. Patikrinus 2000 dienoraščių, išsiaiškinta, jog
tyrimo dalyviai daržovių suvartojo 13% mažiau, o
vaisių 56% mažiau, nei pranešė. Vidutiniškai žmonės
suvartojo 1 vaisių ir 2 daržovių porcijas per dieną, t.y.
5 ir dar mažiau porcijų, nei rekomenduoja sveikatos
priežiūros specialistai.
Platesnės studijos rodo, jog vidutiniškai kasdien
suvartojama po 2,5-3,5 daržovių porcijų. Kryžmažiedžių
daržovių suvartojama mažiausiai, Šiaurės
Amerikos gyventojai suvalgo vos po vieną jų porciją
per savaitę (vietoj 1 porcijos per dieną, kaip rekomenduojama).
2) Jungtinės Karalystės gyventojai suvartoja
šiek tiek daugiau – po 3 kryžmažiedžių daržovių
porcijas per savaitę, tačiau ir šis kiekis neatitinka
rekomendacijų.3) Japonai suvartoja po 8 kryžmažiedžių
daržovių porcijas, ir šis kiekis atitinka rekomenduojamą
normą3). Galima daryti išvadą, jog daugelis
žmonių, tarp jų ir išsivysčiusių šalių gyventojų,
nesuvartoja pakankamo, rekomenduojamo kryžmažiedžių
daržovių kiekio.
„Cruciferous Plus“ atstato balansą
GNLD siūlo vartoti „Cruciferous Plus“ – unikalų
produktą, kuris aprūpina bioaktyviomis augalinės
kilmės maisto medžiagomis, gautomis iš kryžmažiedžių
daržovių ir kitų augalų (apelsinų, saldymedžio
šaknų, sojos pupelių).
Siekdami šio tikslo, du dešimtmečius paskyrėme
tyrinėjimams, kurių metu aiškinomės kryžmažiedžių
augalų ir mažesnės ligų rizikos sąveiką,
nustatėme svarbiausias apsauginių savybių turinčias
medžiagas. Gamindami „Cruciferous Plus“
mišinį, naudojome visas gyvybiškai svarbias maisto
medžiagas, esančias įvairiose kryžmažiedėse
daržovėse:
• brokoliuose
• ridikuose
• kopūstuose
• juodosiose garstyčiose
• rudosiose garstyčiose
• rėžiukuose
Lengva sakyti, jog kasdien reikia valgyti Briuselio
kopūstus, baltagūžius kopūstus ir brokolius. Tačiau
dabar reikalingų augalinės kilmės medžiagų galite
gauti žymiai lengviau. Vienoje GNLD „Cruciferous
Plus“ tabletėje yra daug ir įvarių augalinės kilmės
maisto medžiagų, esančių optimalioje kryžmažiedžių
daržovių porcijoje. Sukurtas gamtos ir paremtas
mokslo, „Cruciferous Plus“ maisto papildas atstato
mitybos balansą ir suteikia ypatingų augalinės kilmės
maisto medžiagų.
Šaltinis:
1. Patterson, B.H., Block G., Rosenberger, W.F.,
Pee, D. and Kahle, L.L. Fruit and Vegetables in
the American Diet: Data from NHANES II
study. Am. J. Public Health 80:1443-1449, 1990.
2. Agricultural Statistics 1980. U.S. Department of
Agriculture, Washington, D.C.
3. Fenwick G.R, Heaney, RK and Mullin, W.J.
Glucosinolates and Their Breakdown Products
in Food and Food Plants. CRC Critical Reviews
in Food Science and Nutrition 18:123-201, 1983.
SUDĖTIS
CRUCIFEROUS PLUS – kryžmažiedžių augalų
ekstraktai su vitaminu E
Maisto papildas, turtingas kryžmažiedžių daržovių
ekstraktų. Kiekviena tabletė suteikia platų kryžmažiedžių
daržovių koncentratų ir ekstraktų spektrą.
Viena tabletė prilygsta vienai kryžmažiedžių daržovių
porcijai ir padeda gauti rekomenduojamą
daržovių kiekį kiekvieną dieną.
60 tablečių – NETO SVORIS 48 g
Norėdami išsamiau susipažinti su šio produkto
sudėtimi, žiūrėkite produkto etiketę.

Kodėl kryžmažiedės daržovės?
• Kryžmažiedės daržovės suteikia mums
reikalingų maisto medžiagų.
Kodėl GNLD „Cruciferous Plus“?
• Plataus spektro kryžmažiedžių daržovių
papildas. Kiekvienoje tabletėje yra optimalus
augalinės kilmės maisto medžiagų kiekis, gautas
iš įvairių kryžmažiedžių daržovių.
• GNLD ypatingas kryžmažiedžių augalų
ekstraktų mišinys iš brokolių, ridikų, kopūstų,
juodųjų ir rudųjų garstyčių, rėžiuko.
• „Cruciferous Plus“ aprūpina kitomis vertingomis
maisto medžiagomis: apelsinų limonenu,
saldymedžio šaknies chalkonais ir sojos pupelių
izoflavonais.
• Visiškai natūralus. „Cruciferous Plus“ sudėtyje
nėra dirbtinių dažiklių ar konservantų, aromatinių
medžiagų, konservantų ar saldiklių.
• Patogus: – būdas, padedantis jums suvartoti
vieną kryžmažiedžių daržovių porciją per dieną.

Įsigyti šių produktų galite paspaudę šią nuorodą: Cruciferous Plus

Flavonoid Complex

Categories: Tags:

Flavonoidai – karotenoidų giminaičiai
Jei karotenoidus vadiname spalvotaisiais gamtos
pigmentais, suteikiančiais raudoną, oranžinę, geltoną
ir tamsiai žalią spalvą, tai flavonoidus galime vadinti
gyvybinguoju spalvos paletės sluoksniu.
Flavonoidai atstovauja didžiulį augalinės kilmės
maisto medžiagų būrį. Nepaisant to, jog ištirta tik
nedaugelis augalų, iki šiol rasti 4000 skirtingų flavonoidų
tipų. Flavonoidai dėl jų cheminės struktūros
yra didžiulio junginių būrio, vadinamų polifenolais,
dalis.
Flavonoidai yra augalų pigmentai, suteikiantys
jiems ryškių spalvų: mėlyną, violetinę, ryškiai žalią,
kuriomis pasipuošusios gėlės, lapai, vaisiai ir daržovės.
Beje, daugelis geltonų, oranžinių ir raudonų
pigmentų (tie, kurie nėra karotenoidai) priklauso
flavonoidų šeimai. Kitas skirtumas: karotenoidai tirpūs
lipiduose, o flavonoidai labiausiai tirpsta vandenyje.
Turint omenyje mūsų maistą, daugiausiai flavonoidų
yra vaisiuose ir daržovėse. Daug flavonoidų
yra arbatoje, vyne, citrusiniuose vaisiuose ir uogose.
Flavonoidai veikia kaip skydas ir apsaugo nuo
ultravioletinių spindulių.
Viena svarbiausių flavonoidų funkcijų – apsaugoti
nuo oksidantų vandeningas zonas apie ląstelę bei
organizmo skysčius, pvz., kraują.

FAKTAI
Flavonoidai ir sveikata
Jau keli šimtai metų flavonoidų turintys produktai
garsėja savo naudingomis savybėmis. Pirmasis klinikinis
tyrimas, kurį 1936 metais atliko vengrų
tyrinėtojas, parodė, jog citrinos žievės ekstraktai,
sumaišyti su vitaminu C, sustiprino kapiliarus,
mažiausias kraujagysles1).
Manoma, jog daugelis tradicinės medicinos
gydymo rezultatų pasiekta vartojant žoleles, kurių
sudėtyje yra flavonoidų.
Šaltinis:
1. Szent-Gyorgyi, A, Hoppe-Seyler’s Z Physiol
Chem. 1938; 255:126–131

Sveikatos gerinimo perspektyvos
Per paskutinius dešimtmečius pasaulyje atlikti tyrimai
parodė, jog vaisių ir daržovių vartojimas turi
didžiulį teigiamą poveikį sveikatai. Didžiulės
pastangos įdėtos siekiant išsiaiškinti, kokie augalų
komponentai turi apsauginių savybių.
Jau pačioje tyrimų pradžioje dėmesys buvo
atkreiptas į flavonoidus. Jie turi antioksidantinių
savybių, juose daug polifenolių, todėl flavonoidai
atrinkti kaip potencialios apsauginių savybių
turinčios medžiagos. Dabar keli šimtai straipsnių
patvirtina platų flavonoidų teikiamų savybių spektrą.
Flavonoidai tapo svarbiausiomis augalinės kilmės
medžiagomis. Šiuolaikiniai tyrinėjimai skirti šių
medžiagų sveikatą gerinančių savybių tyrimams.
Flavonoidų trūkumas
Tyrimai patvirtina, jog vaisių ir daržovių vartojimas
turi poveikį sveikatai. Tačiau, kaip rodo daugelio
Europos šalių statistika, vaisių ir daržovių vartojama
žymiai mažiau, nei rekomenduojama. Vaisiuose ir
daržovėse yra daugiausiai flavonoidų. Šių produktų
mes vartojame mažai, todėl šių medžiagų pakankamai
negauname.

GNLD FLAVONOIDŲMAISTO
PAPILDO SKIRTUMAS

Natūralūs flavonoidai
Flavonoidai, kaip ir karotenoidai, gamtoje nebūna
vieni. Skirtinguose produktuose yra skirtingų flavonoidų:
natūraliuose produktuose yra skirtingų flavonoidų
grupių. Teigiamas poveikis priklauso nuo
mūsų vartojamo maisto ĮVAIROVĖS ir maisto medžiagų
KIEKIO tuose produktuose.
Vaisiai ir daržovės vartojami jau daugelį metų,
pasižymi saugumu, turi apsauginių savybių, tačiau
šių produktų mūsų maiste labai mažai. Būtent dėl šios
priežasties GNLD siekė rasti vaisius ir daržoves,
turinčius didžiausią kiekį skirtingų flavonoidų.
Rezultatas – „Flavonoid Complex“.
Plataus spektro formulė
Remdamasi publikuotais analitiniais duomenimis,
GNLD sukūrė formulę, kurioje yra tų pačių flavonoidų
ir kitų komponentų, esančių vaisiuose ir
daržovėse. Buvo tyrinėjami šie produktai:
Apelsinai Šeivamedžio uogos
Avietės Spanguolės
Burokėliai Žalioji arbata
Citrinos Vaivorai
Greipfrutai Vynuogės (raudonosios ir juodosios)
Kopūstai

„Flavonoid Complex“ buvo sukurtas taip, jog kiekvienoje
jo tabletėje būtų optimalus šių produktų medžiagų
kiekis. Kruopščiai atrinkta žaliava, apimanti
visus flavonoidų grupės elementus, tarp kurių:
• Antocianinai – flavonoidiniai augalų pigmentai,
esantys juodosiose vynuogėse, burokėliuose,
raudonuosiuose svogūnuose ir uogose.
• Katechinai – tokie katechinai, kaip (+) katechinas,
epikatechinas, epigalokatechinas, galato epikatechinas,
galato epigalokatechinas yra pagrindiniai
žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai. Vaisiuose,
pvz., obuoliuose taip pat yra katechinų.
• Elago rūgštys – artimos flavonoidų giminaitės,
ypač daug randama uogose (ypač spanguolėse ir
avietėse) bei riešutuose.
• Flavonai – apigeninas ir liuteolinas. Jų yra citrusiniuose
vaisiuose, raudonosiose vynuogėse ir
šparaginėse pupelėse.
• Flavonoliai – tokių flavonolių kaip kvercetinas,
kemferolis ir miricetinas yra daugumoje vaisių ir
daržovių, ypač kopūstuose, špinatuose, apelsinuose
ir citrinose.
• Flavanonai – hesperidinas, neohesperidinas ir
naringinas. Flavanonų yra citrusiniuose vaisiuose:
greipfrutuose, apelsinuose ir citrinose.

Flavonoidai ir vitaminas C –
puikus junginys

Taip istoriškai susiklostė, jog flavonoidai žmonėms
asocijuojasi su vitaminu C. Jau 1939 metais, citrusiniuose
vaisiuose esantys flavonoidai buvo vadinami
vitaminu P, ir buvo pastebėta, jog jie skatina
vitamino C aktyvumą. GNLD, siekdama padidinti
maisto medžiagų efektyvumą, šiuos citrusinių vaisių
elementus vartoja maisto papildų gamyboje.
Šiandien apie „Flavonoid Complex“ flavonoidų
ir vitamino C sąveiką žinoma dar daugiau.
Kiekvienoje „Flavonoid Complex“ kapsulėje yra
30 mg vitamino C, kuris skatina absorbciją ir apsaugo
flavonoidus nuo oksidacijos.

Turtingi flavonoidų vaisiai ir daržovės
Remdamiesi rekomendacijomis, kasdien turime
suvalgyti po 5-9 vaisių ir daržovių porcijas.
Norėdami vartoti daugiau flavonoidų turinčių produktų,
galite pasitelkti šį sąrašą. (produktai, kuriuose
daugiausiai flavonoidų, išskirti pasviru šriftu).
Daug flavanonų (pvz., hesperidino, naringino)
citrusiniuose vaisiuose (greipfrutuose, apelsinuose,
citrinose).
Daug antocianinų
uogose (vaivoruose, spanguolėse, serbentuose, avietėse,
gudobelės uogose, gervuogėse, šeivamedžio uogose),
raudonajame vyne
vynuogėse ir vynuogių sultyse
burokėliuose
raudonuosiuose svogūnuose
vyšniose.
Daug katechinų
žaliojoje arbatoje (pats turtingiausias šaltinis)
obuoliuose
kriaušėse
vyšniose
kai kuriuose vynuose
Daug flavonolių
svogūnuose
kopūstuose
petražolėse
šparaginėse pupelėse
cikorijose
obuoliuose
Daug elago rūgščių
graikiniuose riešutuose
miško avietėse
spanguolėse
vaivoruose
braškėse
SUDĖTIS
FLAVONOID COMPLEX –
Flavonoidų maisto papildas su vitaminu C
60 tablečių – NETO SVORIS 45 g.
GNLD „Flavonoid Complex“ suteikia platų flavonoidų
spektrą, gaunamą iš vaisių ir daržovių ekstraktų
ir koncentratų, taip pat jame yra katechinų, antocianinų,
proantocianinų, flavonų, flavanonų, flavonolių,
elago rūgšties ir 30 mg vitamino C.
Norėdami išsamiau susipažinti su šio produkto
sudėtimi, žiūrėkite produkto etiketę.

Kodėl flavonoidai?
Tai efektyvūs antioksidantai, kovojantys su laisvaisiais
radikalais.
Kodėl GNLD „Flavonoid Complex“?
• Plataus spektro, vandenyje tirpstantys maisto
papildai. „Flavonoid Complex“ maisto papilde
yra visų flavonoidų rūšių: flavonų, flavanolių,
flavanonų, antocianinų ir katechinų, kurių yra
daržovėse ir vaisiuose.
• Natūralios medžiagos. Ypatingą flavonoidų
mišinį ir koncentratą gaminame iš natūralių
spanguolių, kopūstų, žaliosios arbatos (be
kofeino), burokėlių, šeivamedžio uogų, aviečių,
vaivorų, raudonųjų ir juodųjų vynuogių,
apelsinų, citrinų ir greipfrutų. Mišinys papildomas
vitaminu C absorbcijai sustiprinti.
• Papilde esančių flavonoidų kiekis nustatytas
remiantis laboratoriniais tyrimais. „Flavonoid
Complex“ esantį flavonoidų kiekį patvirtino
laboratoriniai tyrimai.
• Patogu naudoti. Kiekvienoje tabletėje yra
optimalus flavonoidų kiekis iš flavonoidų
turtingų daržovių ir vaisių.
• Natūralus.

Vitaminai ir maisto papildai – ko Jums reikia, ir kuo galite pasitikėti?

Categories: Tags:

GNLD žino, kad kiekvienam žmogui, norinčiam geriau jaustis ir turėti sveiką gyvenimą, toks klausimas iškyla stovint prie maisto papildų lentynos vaistinėje. Ką turėčiau vartoti? Koks produktas geriausias? Tiesą sakant, Jūs galite pasimesti šiame pažadų ir etikečių pasaulyje, kurios, beje, nesuteikia to, ko iš tiesų reikia organizmui. Maisto papildų istorija nuėjo ilgą kelią, ir jau daugiau kaip 50 metų GNLD yra įgijusi aukščiausių standartų besilaikančios kompanijos reputaciją.

Nepaisant priežasčių, dėl ko Jūsų kelias atvedė į GNLD (dėl tam tikrų produktų, ar ieškant paprastos gyvybingumo sistemos), mes sveikiname Jus atvykus į kompaniją, kurioje susipynę geriausia, ką gamta ir mokslas gali pasiūlyti. Tinkami maisto papildai suteiks Jūsų gyvenimui daugiau energijos ir gyvybingumo nei bet kokie kiti kada nors bandyti produktai. GNLD geros mitybos srityje nepripažįsta aklų spėlionių!

Mitybos reikšmė medžiagų apykaitos sutrikimams

Categories: Tags:

Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių puikią sveikatą viso gyvenimo periodu, – tinkama mityba. Maistas suteikia organizmui būtiną energiją bei „statybines“ maistines medžiagas, reikalingas gyvam organizmui vystytis, funkcionuoti, atsinaujinti. Mitybos reikšmė daugumos lėtinių ligų vystymuisi yra gerai ištirta, o pastaruoju metu ypač akcentuojama. Esant medžiagų apykaitos sutrikimams, netinkamas maistas gali būti ligos progresavimo bei sustojusio organizmo vystymosi priežastis.

bodybuilding.lt foto

Medžiagų apykaitos sutrikimai skirstomi į grupes pagal tai, kokių medžiagų pasisavinimas organizme yra sutrikęs:
1. Angliavandenių apykaitos sutrikimai.
2. Lipidų apykaitos sutrikimai.
3. Baltymų apykaitos sutrikimai.
4. Energijos apykaitos sutrikimai.
5. Vandens apykaitos sutrikimai.
6. Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai.

Maistinių medžiagų pasisavinimas gali sutrikti įvairiais etapais: maistinės medžiagos rezorbcijos stadijoje, medžiagų apykaitos ląstelėse arba tarpinės apykaitos metu, galutiniame medžiagų apykaitos etape.

Dietinis gydymas, kaip sudedamoji terapijos dalis, ypač svarbus esant įgimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams. Dietinio gydymo tikslas yra užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų patekimą taip, kad joms pasisavinti nereiktų trūkstamo ar nepakankamai aktyvaus fermento. Tai pasiekiama:
• pašalinant iš raciono produktus, kuriems virškinti būtų reikalinga trūkstamoji medžiaga,
• papildant racioną trūkstamąja medžiaga,
• papildant racioną trūkstamos medžiagos kofaktoriais,
• derinant keletą ar visas minėtas priemones.

Esant įgimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams, dietinis gydymas yra patogenezinis. Tačiau daug dažniau visuomenėje pasitaiko ne įgimtų, o įgytų medžiagų apykaitos sutrikimų, atsirandančių susirgus „civilizacijos“ ligomis. Dietos terapija yra sudedamoji jų gydymo dalis.

Žmogus su maistu turi gauti pakankamą kiekį maistinių medžiagų. Pagal tai, kaip organizmas sugeba pasigaminti maistines medžiagas, jos skirstomos į esmines (būtinąsias) ir neesmines. Esminės maistinės medžiagos žmogaus organizme nesintetinamos, todėl jų būtina gauti su maistu. Būtent esminių maistinių medžiagų sąrašas pateikiamas kalbant apie rekomenduojamas maistinių medžiagų normas (1 lentelė).

Visų būtinųjų maistinių medžiagų gausime, jeigu sveikai maitinsimės. Visaverčiu racionas vadinamas tuomet, kai jame yra:
• 200–2200 kcal per dieną;
• Riebalų 15–30 proc. (68–70 g)
– Sočiųjų riebalų <10 proc.
– Polinesočiųjų riebalų 6–10 proc.;
• Angliavandenių 55–75 proc. (270–280 g)
– Cukraus <10 proc.;
• Baltymų 10–15 proc. (75–80 g);
• Cholesterolio <300 mg, skaidulų 25–30 g, druskos – 5 g.

Kalbant apie maisto produktus, kuriuos reikėtų įtraukti ar išbraukti iš raciono, būtina žinoti:

I. Riebalai
Rekomenduojama vartoti šviežią (nekaitintą) aliejų. Jo reiktų suvartoti 2–3 valgomuosius šaukštus per dieną dedant į paruoštus patiekalus ar salotas. Geriausia vartoti tokį aliejų, kuris turi esminių riebalų rūgščių. Tai alyvuogių, linų sėmenų, saulėgrąžų aliejus. Sočiųjų riebalų turime valgyti mažiau. Tai lajus, taukai, seni riebalai (kelis kartus kaitintas aliejus).

Būtina maisto racioną papildyti omega-3 riebalų rūgštimis (RR), kadangi neabejojama šios maistinės medžiagos nauda organizmui. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi antiaritminiu, antitromboziniu, antiateroskleroziniu, uždegimą slopinančiu veikimu, pagerina endotelio funkciją, mažina kraujospūdį, mažina trigliceridų koncentraciją (Jehangir N. Din // BMJ. – 2004, 328, 30–35), apsaugo nuo storosios žarnos vėžio (Roynette C.E., Pichard C. // Clinical Nutrition. – 2004, 23, 139–151). Kiek reikia suvartoti omega-3 riebalų rūgščių, priklauso nuo paciento būklės:
• Asmenys, kuriems nediagnozuota KŠL: du kartus per savaitę valgo žuvies. Renkasi aliejų bei produktus, turinčius daug a-linoleno rūgšties.
• Asmenys, kuriems diagnozuota KŠL: po 1 g eukozapentaeno ir dokozaheksaeno r. kasdien.
• Asmenys, kuriems pasireiškia hipertrigliceridemija: po 2–4 g eukozapentaeno ir dokozaheksaeno r. kasdien.
(Kris-Etherton P.M. Amerikos širdies asociacijos rekomendacijos // Circulation. – 2002, 106, 2747–2757).

Polinesočiųjų būtinųjų riebalų rūgščių randama maiste:
• Linoleno r. (C18:2 w-6)
– Dažinio dygmino, kukurūzų, sojos, medvilnės aliejus
• a-linoleno (C18:3 w-3)
– Sojos, rapsų, graikinių riešutų, kviečių gemalų, linų sėmenų aliejus
• EPR eukozapentaeno r. (C20:5 w-3)
– Žuvų taukai, vėžiagyviai
• DHR dokozaheksaeno r. (C 22:6 w-3)
– Žuvų taukai, vėžiagyviai
Kiti omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai nurodyti 2 lentelėje.

II. Angliavandeniai
Angliavandenių turėtume gauti su duona, kruopomis, makaronais ir panašiais produktais. Jie ne tik aprūpina organizmą kompleksiniais angliavandeniais, bet ir B grupės ir kt. vitaminais, mikroelementais, skaidulomis. Rekomenduotina kasdien suvalgyti 6–9 porcijas. Viena šios produktų grupės porcija:
• 1 riekelė duonos (30 g),
• 1 puodelis (30 g) paruoštų valgyti javainių,
• ½ puodelio (100 g) virtų kruopų ar makaronų,
• ½ puodelio (100 g) virtų pupelių.

Reiktų atsisakyti rafinuotų cukrų ir jų turinčio maisto. Taip pat kartais reiktų atkreipti dėmesį į kai kurių produktų glikemijos indeksą.

Daug žmonių vietoje cukraus renkasi cukraus pakaitalus. Šiuo metu vis daugiau rašoma apie fruktozės, kaip cukraus pakaitalo, vartojimo riziką. Manoma, kad fruktozė skatina dislipidemijos vystymąsi.

III. Baltymai
Rekomenduotina kasdien suvalgyti 1–2 porcijas maisto produktų, turinčių visaverčių baltymų. Viena porcija:
• 80 g keptos ar virtos liesos mėsos, paukštienos, žuvies,
• 100 g virtų pupelių,
• 1 kiaušinis,
• 100 g riešutų.

Tai patenkina visą organizmo baltymų dienos poreikį. Svarbu, kad mūsų racione būtų visaverčių baltymų. Tai tokie baltymai, kurie duoda organizmui esminių (nepakeičiamųjų) aminorūgščių, kurios yra būtinos mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Pastaruoju metu daug dėmesio susilaukia aminorūgštys, atsakingos už ypač svarbias medžiagų apykaitos sritis (imunitetas, antikancerogeninis poveikis, virškinamosios sistemos gleivinės atsinaujinimas, funkcionavimas ir kt.): argininas, gliutaminas, triptofanas.

Maistiniai šių aminorūgščių šaltiniai yra labai įvairūs. Triptofano yra varškės produktuose, arginino gausu moliūgo sėklose, sojos produktuose, gliutamino – „Parmesano“ sūryje, sojos pupelėse, žemės riešutuose, migdoluose.

Tik nuo mūsų priklauso, kokį maistą mes pasirinksime vartoti kasdien. Galime rinktis pusiau ruoštą rafinuotą maistą, kurio paruošimas neatima daug laiko ir kurį renkasi dauguma mūsų; galima rinktis genetiškai modifikuotus maisto produktus, kurių kenksmingumas sveikatai iki šiol nėra įrodytas, nauda – taip pat. Tačiau geriausia, jei mes pasirinktume kasdien vartoti šviežią, nešaldytą maistą. Kuo daugiau šviežiai paruošto maisto bus mūsų racione, tuo rečiau mes sirgsime „civilizacijos“ ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, cukriniu diabetu, podagra). Pagrindinis šių ligų palydovas yra nutukimas. Nutukimo mažinimas teigiamai veikia sveikatą. Mitybos svarba šių ligų prevencijai yra įrodyta daugelio epidemiologinių tyrimų. Dietos terapija privalo būti tolimesnio šių ligų gydymo dalis.

Pasirenkant dietą svarbu pasirinkti tinkamai ir nepamiršti, kad dietos reiktų laikytis visą likusį gyvenimą, ji turi tapti gyvenimo būdo dalimi. Svarbu valgyti visko po truputį ir pasirūpinti, kad organizmas gautų visų jam reikalingų maistinių medžiagų. Tik tuomet tai bus efektyvu ir naudinga sveikatai.

„Kiekvienas dėmesingas gydytojas turėtų pasidomėti paciento dieta, atkreipdamas dėmesį į jo raciono sudėtį ir kiekį…“