Antioksidantai

Kokią naudą sveikatai suteikia antioksidantai?

1. Antioksidantai lėtina senėjimo procesus – apsaugo ląsteles nuo pažeidimų, kurie gali sukelti priešlaikinį senėjimą, odos elastingumo sumažėjimą ir raukšlių atsiradimą.
2. Sumažina lėtinių ligų riziką – apsaugodami ląsteles nuo oksidacinio streso, antioksidantai mažina širdies ligų, vėžio, Alzheimerio ir kitų degeneracinių ligų riziką.
3. Gerina imuninės sistemos funkcijas – padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir uždegimais, palaikydami sveiką imunitetą.
4. Apsaugo akis ir regėjimą – kai kurie antioksidantai, tokie kaip liuteinas ir zeaksantinas, gali padėti apsaugoti akis nuo oksidacinio streso, kuris gali sukelti akių ligas, tokias kaip katarakta ir geltonosios dėmės degeneracija.
5. Palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą – antioksidantai, tokie kaip flavonoidai ir vitaminas E, gali padėti sumažinti uždegimą ir apsaugoti kraujagysles, taip sumažindami širdies ligų bei insulto riziką.
6. Antioksidantai mažina uždegimus – antioksidantai padeda kovoti su lėtiniu uždegimu, kuris siejamas su įvairiomis ligomis, įskaitant artritą ir kitas autoimunines ligas.
7. Pagerina smegenų veiklą – antioksidantai, tokie kaip vitaminas E ir polifenoliai, gali apsaugoti smegenis nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su pažinimo funkcijų praradimu ir neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga.

Kodėl su maistu negauname pakankamai antioksidantų?

1. Šiuolaikinė mityba turi mažiau antioksidantų. Daug šiuolaikinių mitybos įpročių remiasi perdirbtais maisto produktais, kurie yra mažai maistingi. Tokie maisto produktai, kaip greitas maistas, rafinuoti miltai, cukrus ir transriebalai, neturi daug antioksidantų, palyginti su šviežiais vaisiais, daržovėmis, riešutais ir sėklomis.
2. Maisto perdirbimas ir gamyba. Maisto produktai, ypač vaisiai ir daržovės, gali prarasti didelę dalį savo antioksidantų dėl perdirbimo, transportavimo ir ilgo saugojimo. Virimas ar kepimas, taip pat gali sunaikinti kai kuriuos antioksidantus.
3. Monotoniška mityba ir nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas. Daugelis žmonių kasdien valgo tuos pačius maisto produktus ir neįtraukia į mitybos racioną pakankamai įvairių spalvų daržovių ir vaisių. Kad gautumėte pakankamai antioksidantų, reikėtų vartoti įvairias spalvotas daržoves ir vaisius, nes skirtingos spalvos reiškia skirtingus antioksidantų tipus.
4. Sumažėjusi maisto produktų kokybė. Dėl intensyvaus žemės ūkio ir dirvožemio degradacijos kai kurie vaisiai ir daržovės turi mažiau maistinių medžiagų, įskaitant antioksidantus, nei praeityje. Tai reiškia, kad net valgydami vaisius ir daržoves žmonės gali gauti mažiau antioksidantų nei anksčiau.
5. Padidėjęs oksidacinis stresas. Šiuolaikinis gyvenimo būdas – užterštas oras, rūkymas, stresas, fizinis ir emocinis nuovargis – sukelia didesnį oksidacinį stresą, dėl ko organizmui reikia daugiau antioksidantų nei įprastai.

Kuom pavojingas ilgalaikis antioksidantų trūkumas?

Ilgalaikis antioksidantų trūkumas gali sukelti daugybę sveikatos sutrikimų, nes organizmas tampa labiau pažeidžiamas oksidacinio streso. Pagrindinės ligos ir sveikatos sutrikimai, kurie gali atsirasti dėl antioksidantų trūkumo:

Širdies ir kraujagyslių ligos.
-Aterosklerozė-
Laisvieji radikalai gali pažeisti kraujagyslių sieneles, skatindami cholesterolio ir riebalų kaupimąsi arterijose. Tai sukelia arterijų susiaurėjimą ir gali lemti širdies priepuolius, insultą ar kitas širdies ligas.
-Aukštas kraujo spaudimas-
Oksidacinis stresas veikia kraujagysles, skatindamas uždegimą ir jų susitraukimą, kas prisideda prie hipertenzijos.

Vėžys.
Laisvieji radikalai pažeidžia ląstelių DNR, todėl didėja vėžinių ląstelių formavimosi tikimybė.

Neurodegeneracinės ligos.
-Alzheimerio liga-
Oksidacinis stresas smegenyse pažeidžia neuronų ląsteles, o tai skatina pažinimo funkcijų pablogėjimą ir gali prisidėti prie Alzheimerio ligos vystymosi.
-Parkinsono liga-
Oksidaciniai pažeidimai smegenų dalyse, atsakingose už motorinę funkciją, siejami su Parkinsono liga.

Regėjimo sutrikimai.
-Geltonosios dėmės degeneracija-
Antioksidantų trūkumas gali sukelti akies tinklainės ląstelių pažeidimus, o tai didina geltonosios dėmės degeneracijosriziką – ligą, kuri gali sukelti aklumą. -Katarakta-
Oksidaciniai procesai gali pažeisti akies lęšį, sukeldami lęšio drumstėjimą ir kataraktą.

Cukrinis diabetas ir metabolinis sindromas.
-II tipo cukrinis diabetas-
Oksidacinis stresas blogina insulino veikimą ir gali skatinti atsparumą insulinui, kuris yra pagrindinis II tipo diabeto rizikos veiksnys.
-Metabolinis sindromas-
Šis sindromas, apimantis aukštą kraujospūdį, cholesterolio kiekį, pilvo riebalų kaupimąsi ir atsparumą insulinui, gali būti pasunkintas dėl antioksidantų trūkumo.

Autoimuninės ligos.
-Reumatoidinis artritas-
Oksidacinis stresas gali sukelti uždegimus sąnariuose, didindamas autoimuninių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, riziką.
-Vilkligė-
Tai lėtinė autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema puola sveikas kūno ląsteles ir audinius, sukeldama uždegimą bei įvairius organų pažeidimus.

Lėtiniai uždegimai.
-Uždegiminės žarnyno ligos-
Laisvieji radikalai gali pažeisti žarnyno gleivinę, skatindami uždegimus, kurie gali sukelti ligas, tokias kaip Krono liga ar opinis kolitas.
-Aterosklerozės progresavimas-
Oksidacinis stresas prisideda prie uždegiminių procesų, kurie skatina aterosklerozės ir kitų širdies ligų progresavimą.

Odos senėjimas ir sutrikimai.
-Priešlaikinis senėjimas-
Oksidacinė žala odos ląstelėms gali pagreitinti raukšlių atsiradimą, sumažinti odos elastingumą ir sukelti kitus senėjimo požymius.
-Odos ligos-
Antioksidantų trūkumas gali padidinti riziką susirgti uždegiminėmis odos ligomis, tokiomis kaip egzema ar psoriazė.

Silpna imuninė sistema.
Dėl antioksidantų trūkumo imuninė sistema tampa mažiau efektyvi kovojant su infekcijomis ir ligomis. Tai gali lemti dažnesnius peršalimus, virusines infekcijas ir ilgesnį gijimo laikotarpį.

Lėtesnis gijimas ir audinių regeneracija.
Antioksidantai yra būtini ląstelių atsinaujinimui. Jų trūkumas gali pailginti žaizdų gijimą ir bloginti odos bei kitų audinių regeneraciją.