Maisto papildai ir vitaminai širdies veiklai

Kokie vitaminai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos naudingos širdžiai?

Omega-3 riebalų rūgštys

Šios riebalų rūgštys randamos riebiose žuvyse (pvz., lašišoje, skumbrėje), yra žinomos dėl savo priešuždegiminių savybių. Jos mažina trigliceridų kiekį kraujyje, kraujo spaudimą, gerina kraujo apytaką, mažina širdies ritmo sutrikimų riziką, apsaugo nuo aterosklerozės (arterijų užsikimšimo) ir padeda užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui.

Kofermentas Q10 (CoQ10)

CoQ10 yra antioksidantas, padedantis ląstelėms gaminti energiją. Jis natūraliai randamas organizme, tačiau su amžiumi jo lygis mažėja.

Kofermentas Q10 skatina širdies raumenų funkciją, ypač svarbus tiems, kurie vartoja statinus (cholesterolio mažinimo vaistus), nes jie gali sumažinti natūralų CoQ10 kiekį organizme.

Vitaminas D

Vitaminas D dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, tačiau jis taip pat turi svarbų poveikį širdies sveikatai. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūkumas gali būti susijęs su padidėjusia širdies ligų, aukšto kraujospūdžio ir uždegimų rizika.

Magnis

Magnis yra svarbus mineralas, reguliuojantis širdies ritmą ir kraujagyslių tonusą, gerinantis raumenų ir nervų funkciją. Taip pat magnis gali padėti mažinti kraujo spaudimą ir išvengti kraujo krešulių susidarymo.

Kalis

Kalis yra svarbus elektrolitas, padedantis reguliuoti širdies plakimą, palaikantis normalų kraujo spaudimą ir mažinantis infarkto riziką.

Vitaminas B6, B12 ir Folio rūgštis

Šie B grupės vitaminai gerina kraujo apytaką ir kraujagyslių sveikatą, padeda mažinti homocisteino kiekį – aminorūgštį, kuri gali pažeisti kraujagysles ir skatinti širdies ligų vystymąsi.

Vitaminas E

Šis galingas antioksidantas saugo ląsteles nuo pažeidimų, mažina uždegimus ir kraujo krešulių susidarymo riziką.

Resveratrolis

Tai natūralus antioksidantas, randamas raudonųjų vynuogių odelėse ir uogose, padeda apsaugoti širdį nuo uždegimų ir kraujagyslių pažeidimų, mažina cholesterolio kiekį ir kraujo spaudimą.

L-argininas

L-argininas yra aminorūgštis, padedanti gaminti azoto oksidą, kuris plečia kraujagysles, gerina kraujotaką, mažina padidėjusį kraujo spaudimą.

Skaidulos

Skaidulos, ypač tirpios skaidulos, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) lygį ir padeda išvengti aterosklerozės.

Flavonoidai

Šie augaliniai antioksidantai, randami vaisiuose, daržovėse, arbatoje ir šokolade apsaugo kraujagysles nuo oksidacinio streso, mažina uždegimus, kraujospūdį, gerina kraujotaką.

Karotenoidai

Karotenoidai – tai natūralūs pigmentai, randami vaisiuose ir daržovėse, kurie suteikia jiems geltoną, oranžinę ir raudoną spalvą. Dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių padeda apsaugoti širdies kraujagysles nuo oksidacinės žalos, mažina cholesterolio oksidaciją, reguliuoja kraujospūdį ir mažina uždegimą.

Maistiniai nitratai

Maistiniai nitratai padidina azoto oksido (NO) kiekį organizme. Azoto oksidas atpalaiduoja kraujagysles ir plečia jas, kas padeda mažinti kraujospūdį. Taip pat maistiniai nitratai pagerina fizinį pajėgumą, mažina uždegimą bei apsaugo nuo aterosklerozės.

Pagrindinės pasekmės, kai sutrinka širdies veikla:

Širdies nepakankamumas.

Kai širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, tai sukelia širdies nepakankamumą. Tai gali lemti skysčių kaupimąsi plaučiuose (plaučių edema), kojose ir pilve, sukeldama dusulį, nuovargį ir patinimus.

Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos).

Sutrikus normaliam širdies ritmui, gali atsirasti aritmijos – širdies plakimas tampa per greitas (tachikardija), per lėtas (bradikardija) arba netaisyklingas (pvz., prieširdžių virpėjimas). Tai gali sukelti galvos svaigimą, alpimą, krūtinės skausmą, o sunkiais atvejais – širdies sustojimą.

Širdies priepuolis (miokardo infarktas).

Jei širdies kraujagyslės yra užsikimšusios (dažniausiai dėl aterosklerozės), dalis širdies raumens negauna deguonies, kas sukelia širdies priepuolį. Tai gali sukelti stiprų krūtinės skausmą, dusulį, prakaitavimą ir mirtį, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba.

Insultas.

Sutrikusi širdies veikla, ypač dėl prieširdžių virpėjimo ar širdies nepakankamumo, gali lemti kraujo krešulių susidarymą, kurie gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą. Tai gali sukelti paralyžių, kalbos sutrikimus ar net mirtį.

Plaučių edema.

Sutrikus širdies veiklai ir kraujui tinkamai nebeskirstant deguonies, gali kauptis skysčiai plaučiuose, kas sukelia plaučių edemą. Tai sukelia sunkų kvėpavimą, dusulį ir gali būti pavojinga gyvybei.

Organų nepakankamumas.

Jei širdis nebegali tinkamai pumpuoti kraujo, organai, tokie kaip smegenys, inkstai ir kepenys, negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Tai gali sukelti organų nepakankamumą, kuris gali būti pavojingas gyvybei.

Kraujo spaudimo pokyčiai.

Sutrikus širdies veiklai, gali pasikeisti kraujo spaudimas: atsirasti hipotenzija (per žemas kraujo spaudimas) arba hipertenzija (per aukštas kraujo spaudimas). Tai gali sukelti įvairias komplikacijas, pavyzdžiui, insultą, širdies priepuolį ar inkstų pažeidimus.

Širdies sustojimas.

Tai yra pats pavojingiausias širdies veiklos sutrikimas, kai širdis nustoja pumpuoti kraują. Tai sukelia klinikinę mirtį, nes deguonies tiekimas į smegenis ir kitus organus nutrūksta. Be skubios pagalbos, širdies sustojimas yra mirtinas per kelias minutes.